Mitus reikia griauti, ribojimus – keisti
Liberalų frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, visuomenėje alkoholio ribojimų keitimas nušviečiamas neteisingai – informacija pateikiama taip, lyg pakeitus įstatymus visi vėl pradės gerti, o juk niekas nenori, kad girtuoklystė didėtų. Pasak jo, tai yra mitas ir tą mitą jis bando paneigti.
„Lietuva nuo 2017 m. kovo 1 d. įvedė labai didelius akcizus alkoholiniams gėrimams, o aplinkinėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje – alkoholiniai gėrimai tapo žymiai pigesni. Latvija net pasienyje su Lietuva atsidarė specialias parduotuves lietuviams su lietuviškais užrašais.
Akivaizdi tendencija – lietuviai daugiau alkoholinių gėrimų pirko Latvijoje ir Lenkijoje. Tie užsienyje pirkti gėrimai neatsispindi mūsų statistikoje, todėl atrodo, kad lietuviai ryškiai sumažino alkoholio vartojimą, o latviai – daugiausia išgėrė“, – „Žinių radijuje“ dėl neva netikslios statistikos piktinosi E.Gentvilas.
Jis taip pat nepatenkintas ir alkoholio reklamos draudimais. Pasak Seimo nario, tai buvo ne kova prieš alkoholizmą, o tik atimta informacija iš gurmaniškus ir brangius gėrimus perkančių žmonių.
„Su alkoholizmu niekas nekovojo: nei A.Veryga kovojo prieš „Monikutės vasaros“ plastikinius butelius, nei kas kitas. Buvo kovojama prieš prestižiškų, gurmaniškų gėrimų – konjako, šampano – reklamą. Taip iš žmonių buvo atimta informacija apie šių brangių gėrimų gamybos technologiją, istoriją. Turime kovoti su alkoholizmu, o ne su gurmaniškų alkoholinių gėrimų vartojimu.
Be to, buvo reklamuojamas ir alus. Tačiau dabar vietoje alkoholinio alaus reklamuojamas lygiai toks pat paveiksliukas, tik užrašyta „Nealkoholinis alus“. Neapsimetinėkime, reikia reklamos draudimus naikinti“, – įvardijo priežastis E.Gentvilas.
Amžiaus cenzą, liberalo nuomone, taip pat vertėtų keisti ir grąžinti ankstesnę amžiaus ribą – 18 metų.
„Neturi būti taip, kad žmogus grįžta iš kariuomenės, dar neturi 20 m., bet namie randa žmoną su gimusiu vaiku ir negali nusipirkti vyno, alaus ar šampano“, – pateikė pavyzdį jis.
Tačiau to, kad sekmadienį alkoholio galima nusipirkti tik iki 15 val., pasak E.Gentvilo, keisti neverta, nes, jei gėrimų reikia, žmonės jų nusiperka ir iki nustatytos valandos.
Nereikia įsitempti – nereikės ir alkoholio
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstiečiams žaliesiems“ priklausantis Aurelijus Veryga aiškino, kad kalbant apie alkoholio ribojimus parenkami netinkami argumentai, ypač diskutuojant dėl amžiaus cenzo.
„Amžius nesiejamas su pilietinėmis atsakomybėmis. Nenoriu pasakyti, kad 18 m. turintys žmonės yra neatsakingi, bet, kuo anksčiau pradedama vartoti, tuo didesnė tikimybė įgyti priklausomybę. Tai tiesiog biologiniai dalykai.
Ir nereikia ginčytis, kad čia vestuvės, kariuomenė ir panašiai... Yra ir daugiau dalykų, kurių žmonės negali daryti 18 m., pavyzdžiui, kandidatuoti į kai kurias pozicijas“, – „Žinių radijuje“ argumentavo A.Veryga.
Danijoje alkoholis parduodamas jau nuo 16 metų, tad kodėl Lietuvoje amžiaus cenzas vis vėlinamas? A.Veryga ir šiam klausimui turi argumentų.
„Danai yra vieninteliai iš skandinavų, kurie taip daro. Jeigu pažiūrėtume į danų vaikų psichoaktyvių medžiagų, ne tik alkoholio, vartojimo statistiką, pamatytume, kad tai yra problematiškiausia valstybė vertinant visą Skandinavijos regioną. Amžiaus cenzas yra biologija, tai mokslininkų objektas, bet sprendimą priima politikai. Jei ten politikai su mokslininkais nesutaria, toks rezultatas ir matomas.
Man labiausiai imponuoja Islandija, kuri per paskutinį dvidešimtmetį pasiekė stulbinančių rezultatų. Jų amžiaus cenzas pardavimui aukštas, jie neturi reklamos, aišku, greta to – investavo pinigus į futbolą, prisistatė stadionų, tapo futbolo valstybe. Ne tik taikė ribojimo priemones, bet ėmėsi ir kitų“, – kalbėjo jis.
A.Veryga nebūtų linkęs nusileisti nė dėl vieno ribojimo atlaisvinimo, net ir dėl prekybos iki 15 val. sekmadieniais.
„Trečia valanda yra politinis susitarimas. Pavyzdžiui, skandinavai yra sutarę, kad sekmadienį alkoholio neparduoda iš viso, šeštadienį – tik iki pietų, darbo dieną – iki 18 val.
Argumentai nesudėtingi. Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje mokslininkai, sociologai pristatinėjo duomenis įmonių, kuriose darbuotojai tikrinami alkotesteriu. Duomenys aiškūs: pirmadieniais fiksuojama daugiausiai apsvaigusių žmonių. Jei visi galvoja, kad negi sekmadienį visi prisigers, deja, taip ir yra. Švęsdami savaitgalį dalis žmonių neapskaičiuoja... Laiko trumpinimas Pasaulio sveikatos organizacijos yra įvardijamas kaip efektyvi priemonė“, – pasakojo jis.
Be to, A.Verygos nuomone, nealkoholinių gėrimų gamyba gamintojams išėjo net į naudą. Anot jo, tai tapo pelninga verslo sritimi, nes nealkoholiniams gėrimams akcizai netaikomi, tačiau gėrimų kaina nėra mažesnė.
„Atsiranda nauja kultūra, nauji įpročiai. Kas nori kažkokio skonio, gali atsigerti neapsvaigdamas. Man irgi patinka nealkoholinio alaus kartais nusipirkti ir išgerti“, – atskleidė A.Veryga, pabrėždamas, kad nereikia įsitempti, tada neprireiks ir alkoholio, kuris atpalaiduotų, o ir tai tik laikina euforija, vėliau susiduriama sveikatos problemomis ar priklausomybėmis. Alkoholio efektas, anot A.Verygos, tik apgaulė, tai nėra antidepresantas.
Pasigenda daugiau dėmesio kaimo žmogui
Nors iš konservatorių būtų galima tikėtis taip pat griežtesnės nuomonės, tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas pripažino, kad nereikia piktintis, jog nauja valdžia turi naujų idėjų, nori pokyčių. „Ateina kita karta, ateina ir kitas požiūris. Sutinku, kad reikalingos simboliškos, kosmetinės pataisos“, – „Žinių radijuje“ sakė jis.
Jo nuomone, vertėtų peržvelgti alkoholio prekybos ribojimą sekmadienį.
„Na, ir ką mes turime. Sekmadienį prieš alkoholio pardavimo laiko pabaigą turime eilutes parduotuvėse, kurie nori alkoholio nusipirkti. Ne paslaptis ir tai, kad sekmadienį miestuose, kaimuose atgyja nelegali prekyba brangesnėmis kainomis.
Man atrodo, sprendimas uždrausti sekmadienio popietę įsigyti alkoholio yra tik simbolinis, jis naudos neduoda“, – teigė konservatorius.
Pasak jo, vertėtų įvertinti ir amžiaus cenzą, ar jis tikrai veikia, o gal visgi jaunimas, negalėdamas įsigyti alkoholio, daugiau vartoja kitų lengvų narkotikų, o tokių požymių A.Matulas pastebi.
Reklamos draudimas, A.Matulo teigimu, taip pat nėra itin veiksmingas. „Matome tas pačias reklamas, tik kažkur kamputyje parašyta, kad „nealkoholinis“. Ar save apgaudinėjame, ar kitus?“ – iškėlė klausimą jis.
A.Matulas kritikos pažėrė ir buvusiai valdžiai. Anot jo, pastaraisiais metais visos priemonės buvo taikytos legalaus alkoholio vartojimui, tačiau priemonių, nukreiptų į kaimo žmogų, kuris daugiausiai girtuokliauja ir susiduria su socialinėmis problemomis, nebuvo.
„Yra lengviau uždrausti gerti lauko kavinėje, tačiau to, kas darosi kaimuose, buvusi valdžia nepamatė. Viliuosi, kad dabartinė valdžia tai pamatys ir spręsime socialines, nedarbo, užimtumo problemas. Tai kompleksinės priemonės, kurios padės sumažinti alkoholio vartojimą ir kaimuose“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, Seimas dėl alkoholio ribojimų bandys apsispręsti dar šioje pavasario sesijoje. Visgi jis pripažino, kad už kai kuriuos įstatymų pataisymus balsuos itin atsargiai, nes reikia apsvarstyti, ar tai tikrai bus naudinga.
