Ekonomistai nesutaria: vienas Lietuvos ekonomiką vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu, kitas ragina išlikti realistais

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc. „Aštuntasis pasaulio stebuklas yra Lietuvos ekonomika“, – apie tai „Facebook“ paskyroje rašė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.<br>G.Bitvinsko nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 30, 2021, 1:01 PM, atnaujinta Apr 30, 2021, 1:36 PM

„Pirmojo karantino metu Lietuvos ekonomika smuko bene mažiausiai visoje ES, o antrojo karantino metu – visai išvengė nuosmukio, nežiūrint į tai, kad antrojo karantino metu ribojimai Lietuvoje buvo vieni ilgiausių ir griežčiausių Europoje. Tai lėmė, kad apie trečdalis ekonomikos pirmąjį šių metų ketvirtį veikė ne pilnu pajėgumu.

Klausimas paprastas: jei sugebėjome sugeneruoti teigiamą ekonomikos augimą pilnu pajėgumu veikiant vos dvejiems iš trijų ekonomikos variklių, koks bus ekonomikos augimas, kai pilnu pajėgumu įsigungs visi trys varikliai?“ – svarstė Ž.Mauricas.

Jis prognozuoja 5,5 proc. augimą 2022 m. „Bet ar neteks gerinti ir šios itin optimistinės prognozės?“ – iškėlė klausimą jis.

Jo pateiktais duomenimis, Latvijos ekonomika 2021 m. pirmąjį ketvirtį susitraukė 2,2 proc., Estija duomenų dar nepaskelbė.

A.Izgorodinas: nors BVP augimo tempas džiugina, rezultatą reikia vertinti realistiškai

Kaip teigia „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos BVP rezultatas pozityviai nustebino, tačiau jį reikėtų vertinti atsargiai – daugeliu atvejų prie BVP augimo labiausiai prisidėjo techniniai veiksniai.

„Viena vertus, pirmą šių metų ketvirtį pasiektas 1 proc. metinis BVP augimo tempas džiugina ir rodo, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari COVID-19 krizei. Šalis pasiekė teigiamą BVP augimo tempą dėl itin gerų didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių – pramonės ir mažmeninės prekybos – rodiklių“, – teigė jis.

A. Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, produkcijos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos sektoriaus) išaugo 14,3 proc.

„Visgi labai didele dalimi šis pramonės augimas yra techninio pobūdžio: pusę viso gamybos apimčių augimo Lietuvos pramonėje pirmą ketvirtį sugeneravo chemikalų segmentas, tad tiesioginės įtakos turėjo COVID-19 virusas.

Atmetus chemikalų segmentą, realus Lietuvos pramonės augimas sulėtėtų iki 6,5 proc. Tačiau džiugu, kad pusę Lietuvos pramonės gamybos augimo sugeneravo Lietuvos gamintojų gebėjimas pasinaudoti rekordiškai didelio aktyvumo euro zonos pramonėje galimybėmis“, – tikino jis.

Kitas svarbus veiksnys, anot A. Izgorodino, yra itin geri Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatai šių metų pradžioje. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje padidėjo 4,9 proc., o atmetus automobilių prekybą fiksuojamas dar didesnis, 6,1 proc., prieaugis.

„Tikėtina, kad didžiausios įtakos turėjo karantino švelninimo sprendimai, kurie buvo priimti kovą ir kurie kaip tik palietė atskirus mažmeninės prekybos segmentus“, – komentavo jis, primindamas, kad nuo kovo 15 d. buvo leista atsiverti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai.

„Žiūrint į kovo mėnesio mažmeninės prekybos rodiklius, šis sprendimas davė didelį impulsą mažmeninės prekybos rezultatams: 2021 m. kovą, lyginant su 2020 m. kovu, mažmeninė prekyba ne maisto produktais išaugo 37,9 proc., tarp jų garso ir vaizdo įrangos, elektrinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos pardavimai išaugo 54,7 proc.

Jei karantinas būtų sušvelnintas vėliau, pavyzdžiui, balandžio pradžioje, matytume gerokai blogesnę Lietuvos mažmeninės prekybos dinamiką pirmąjį šių metų ketvirtį“, – akcentavo jis.

A. Izgorodino teigimu, išaugęs vartojimas atlaisvinus karantiną rodo, kad artimiausiu laikotarpiu galima tikėtis „V“ formos ekonomikos atsigavimo.

„Džiugina tai, kad sušvelninus karantino režimą Lietuvos vartotojai puolė leisti pinigus – tai rodo apie struktūrinę Lietuvos vartojimo stiprybę ir tikėtiną „V“ formos vartojimo atsigavimo Lietuvoje švelnėjant karantino režimui. Gerėjantys vartotojų lūkesčiai ir COVID-19 pandemijos metu stipriai išaugusios Lietuvos vartotojų santaupos yra du veiksniai, kurie kels Lietuvos vartojimą švelnėjant karantinui“, – tikino jis.

N.Mačiulis: ekonomika viršijo prieš krizę buvusį lygį

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, be to, toliau stebimas spartus jos atsigavimas.

„Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais. Pastaraisiais mėnesiais nuosaikiai didėjęs Lietuvos vartotojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir beveik sugrįžo į prieš pandemijos pradžią buvusį lygį“, – komentare teigė jis, referuodamas į 2 proc. balandžio mėnesį siekusį ekonominių vertinimų rodiklį.

Anot N. Mačiulio, teigiamus vartotojų lūkesčius palaikė ir tebesitęsiantis spartus atlyginimų augimas.

„Pernai vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus dešimtadaliu, „Sodros“ bei „Swedbank“ duomenimis, toks augimas pirmaisiais šių metų mėnesiais beveik nesulėtėjo. Atsidarant pandemijos metu labiausiai paveiktiems sektoriams, tikėtinas spartus darbo vietų kūrimas, kurio pradžia matoma jau dabar. Nuo metų pradžios sukurta daugiau nei 20 tūkst. naujų darbo vietų, o užimtumas jau viršija prieš karantiną buvusį lygį“, – sako jis.

Vartojimo tendencijos taip pat išlieka teigiamos, pažymėjo ekonomistas.

„Teigiami gyventojų lūkesčiai ir didėjančios jų pajamos atsispindėjo ir vartojimo tendencijose – nepaisant ilgo karantino, vartojimas atslūgęs buvo tik trumpam. Pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba buvo 4,1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad šių metų balandžio mėnesį vartojimo augimas dar labiau įsibėgėjo“, – teigė jis.

„Įdomu ir tai, kad jau matomas spartus išlaidų augimas atsidarančiuose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, išlaidos maitinimo įstaigose pirmojo karantino metu buvo kritusios apie 70 procentų, o šiuo metu, lyginant su 2019 metų vidurkiu, jos atsilieka vos dešimtadaliu ir, tikėtina, vasarą jau jį viršys“, – pridūrė N. Mačiulis.

Pasak jo, didelę įtaką sparčiam ekonomikos atsigavimui turėjo ir didėjusios pramonės gamybos apimtys.

„Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 12,6 proc. didesnės nei prieš metus. Augo beveik visi pramonės sektoriai, o sparčiausiai gamybos apsukas didino transporto ir įrengimų, baldų, medicinos, elektroninių ir optinių renginių gamintojai. Rekordiniu augimu pasižymėjo chemijos produktų gamyba, ir tam daugiausiai įtakos turėjo nauja „Thermo Fisher Scientific“ gamykla, tiekianti reagentus COVID-19 vakcinoms“, – akcentavo jis.

N. Mačiulis komentare taip pat teigė, kad didėja investicijos į IT ir komunikacijos technologijas.

„Praėjusiais metais įmonių investicijos sumažėjo labai neženkliai – mažėjusias investicijas į naujas transporto priemones atsvėrė spartus investicijų į informacines ir komunikacines technologijas bei intelektinę nuosavybę augimas. Investicijų atsigavimą stebėjome jau praėjusių metų pabaigoje, o šiemet, toliau gerėjant lūkesčiams, vėl augant kreditavimui ir didėjant ES paramai, jų augimas dar labiau įsibėgės“, – teigė jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.