M.Štareika atkreipia dėmesį, kad tekstilės pramonė yra itin svarbi Lietuvos ūkio šaka, kurioje iki pandemijos darbo vietų nuolat daugėjo ir jos siekė 28 tūkstančius. Tačiau jau šių metų pradžioje dirbančiųjų šiame verslo sektoriuje sumažėjo iki 24 tūkstančių.
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, Lietuvos tekstilės gaminių sektoriuje labiausiai nukentėjo drabužių siuvimo įmonės – pernai jose, palyginti su 2019 m., pardavimų pajamos vidutiniškai krito 15 proc., dešimtadaliu smuko nuosavybės ir turto santykis. Nors Lietuvoje pandemijos paveiktoms įmonėms taikomos įvairios paramos priemonės, šių metų pradžioje drabužių siuvimo srityje veikė 607 įmonės, kai prieš metus jų buvo 620.
Bendrovės ekspertų vertinimu, tekstilės sektoriaus atsigavimo ženklų dar nematyti, o Vidurio ir Rytų Europoje šis sektorius, kaip ir daugumoje kitų pasaulio regionų, iš aukštos rizikos klasės perkeltas į itin aukštos rizikos klasę.
LR Statistikos departamento duomenimis, pernai lietuviškos kilmės tekstilės gaminių eksportas krito apie 12 proc. ir sudarė 548 mln. eurų. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATĮA) anksčiau skelbė, kad iki pandemijos net 83 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo eksportuojama.
Gerina prognozes pasauliui
Tačiau daugeliui kitų sektorių „Coface“ po ilgos pertraukos siunčia pirmuosius optimizmo signalus. Ekspertų vertinimu, didžiausios įtakos verslo atsigavimui turi vakcinavimo greitis. Manoma, kad atsigavimas įgaus pagreitį nuo 2021 m. vasaros, kai bus paskiepyta pakankamai didelė JAV ir Europos gyventojų dalis. Dėl spartesnio nei tikėtasi JAV ūkio augimo, „Coface“ puse nuošimčio – iki 5,1 proc. – gerina pasaulio ekonomikos augimo prognozę.
Analizuodami skirtingų sektorių perspektyvas visame pasaulyje, bendrovės analitikai pagerino šių verslo šakų perspektyvas: informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriaus Azijoje; chemijos pramonės ir didmeninės prekybos Šiaurės Amerikoje; metalo, popieriaus ir farmacijos sektorių Vakarų Europoje. Situacijos pagerėjimo ženklų kol kas nematoma Lotynų Amerikoje, o Vidurio ir Rytų Europa tapo vieninteliu regionu, kuriame pabloginta tekstilės pramonės perspektyva.
Europoje gausu nematomų bankrotų
„Coface“ ekonomistų vertinimu, greitesnį JAV ekonomikos atsigavimą lemia kelios priežastys. Šių metų kovą JAV vyriausybės priimtas 1,9 trln. dolerių paramos paketas sieks 27 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai yra ženkliai daugiau, nei bet kurioje kitoje valstybėje.
Skirtingai nei kitos valstybės, JAV beveik netaikė gyventojų judėjimo ribojimų, didžiulį dėmesį skyrė vakcinavimo greičiui. Šiomis priemonėmis siekiama išvesti JAV ekonomiką į „aukštos įtampos“ režimą ir paskatinti grįžti į aktyvią veiklą žmones, kurie buvo netekę darbo dėl pandemijos.
Vertindami euro zonos šalių ekonomikos būklę, bendrovės analitikai BVP grįžimą į prieškrizinę būklę anksčiau nei 2022 m. įvardija kaip mažai tikėtiną. Jei pagrindiniai judėjimo apribojimai bus panaikinti iki vasaros pabaigos, tuo pačiu metu laipsniškai mažės parama verslui, o tai gali sukelti nedarbo augimą. Toliau nuo suvaržymų kenčia verslai, kuriuose būtinas tiesioginis kontaktas su klientais – turizmas, apgyvendinimas, maitinimas ir paslaugos.
Ekonomistai pastebi, kad iki šiol pagrindinės 2020 m. įgyvendintos vyriausybių paramos priemonės dar nėra atšauktos. Nepaisant stabilizuojančio valstybių pagalbos poveikio, 2020 m. įmonių finansinė būklė labai pablogėjo, o tai veikiausiai turėtų lemti nemokumo atvejų augimą. „Coface“ duomenimis, nemokumas 2020 m. Ispanijoje turėjo padidėti 19 proc., Italijoje – 7 proc., Prancūzijoje ir Vokietijoje – 6 proc. Bendrovė taip pat apskaičiavo, kad pernai nematomų bankrotų skaičius Prancūzijoje siekė 44 proc., Italijoje – 39 proc., Ispanijoje – 34 proc., Vokietijoje – 21 proc., palyginti su 2019 m. minėtose šalyse užfiksuotais nemokumo atvejais.
