Tokią informaciją portalui lrytas.lt perdavė „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
Anot jos, ypač akivaizdus šuolis stebėtas kovą – pirmąjį pavasario mėnesį klientai įsigijo beveik 50 proc. daugiau maisto papildų nerimui malšinti nei per tą patį laikotarpį pernai.
BENU vaistinės atstovai pastebi, kad nervų sistemai skirtų receptinių vaistų pardavimai rodo, jog pačių receptų kiekis išlieka panašus, tačiau daugėja didesnėmis pakuotėmis perkamų vaistų.
Panašios tendencijos ir be receptų parduodamų vaistų bei maisto papildų kategorijoje: nervų sistemos berecepčių vaistų bei maisto papildų paklausa padidėjusi 13 proc., dar daugiau klientų ieško vitamino B.
„Pastarąsias kelias savaites matome aktyvų susidomėjimą ir produktais, turinčiais valerijono, magnio, melisos, pasiflorų. Klientai daug dažniau perka ir miegą gerinančių preparatų“, – sako Mindaugas Urbas, šio vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovas.
Perka ir vaikams
Anot Kaune budinčioje BENU vaistinėje dirbančios Ingos Norkienės, iš utilizuoti į vaistinę atnešamų vaistų matyti, kad nervų sistemai skirtus preparatus žmonės tikrai sunaudoja – niekas jų neperka be didelio reikalo ir nekaupia juodai dienai.
„Iš tiesų nervinė įtampa jaučiasi jau nuo praėjusio kovo – vos tik paskelbus pirmąjį karantiną, ji nelabai atslūgo iki šiol. Ateina daug žmonių su labai mažai vilties, o nusiskundimai visų panašūs – nerimas, miego sutrikimai, nesiseka kasdienės užduotys, sunku susikaupti.
Kartais ateina ir su nusiskundimais, kurie yra nerimo pasekmė – duria ar maudžia širdį, padažnėjęs širdies ritmas, virškinimo trakto nusiskundimai, refliuksas, rūgštingumo padidėjimas ir pan. Kai kuriais atvejais kreipiame konsultacijos į gydytojus, kartais užtenka augalinių preparatų ar maisto papildų“, – sako vaistininkė I.Norkienė.
Anot specialistės, pastaruoju metu ir vaikams daug dažniau perkama maisto papildų su B grupės vitaminais, homeopatinių preparatų, stiprinančių nervų sistemą, nes nuotolinis mokymasis išbalansavęs, vaikai jaučia daug įtampos.
Poreikis toks pat didelis
O štai su pacientais kasdien bendraujantis „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas nepastebi pasikeitusių tendencijų dėl maisto papildų nervų sistemai, miegui ar receptinių vaistų nervų sistemai poreikio – poreikis šiems produktams pastaraisiais mėnesiais išlieka toks pat didelis.
„Nuo metų pradžios pastebime išaugusį poreikį maisto papildams su raminamosiomis savybėmis turinčiu valerijonu, melisa, taip pat padidėjo susidomėjimas augaliniais preparatais miegui. Šiuo metu tendencijos nėra pakitusios, į vaistines kasdien ateina pacientai, kurie klausia, kaip sumažinti nerimą, įtampą, kaip naktį kokybiškiau ir ramiau miegoti ar net kaip apskritai užmigti“, – sako R.Blynas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė pateikė tyrimo, kuris buvo atliktas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos metodologiją, skaičius. Čia duomenys išreikšti nustatytų paros dozių skaičiumi 1000 gyventojų per parą. Trumpiau tariant, šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek asmenų iš tūkstančio kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę.
Remdamasi tokiais skaičiavimais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba stebi, kad, kalbant apie nervus raminančių preparatų, tokių kaip receptiniai benzodiazepino dariniai, migdantys ir raminantys vaistai, suvartojimą didėjimo tendencijos nėra. „Atvirkščiai, panašu, kad šių grupių pardavimo ribojimą skatinantys veiksmai veikia ir vaistų pardavimas mažėja, – teigė A.Tautvydienė. – Kalbant apie nereceptinių vaistų, kurių sudėtyje yra valerijono, gudobelių, pardavimus pagal pakuočių kiekį, jie, palyginus su 2019 m., nežymiai 2020 m. padidėjo“.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pro akis negalima praleisti fakto, jog parduotų vaistinių preparatų pakuočių skaičius, pateiktas didmeninio platinimo įmonių, 100 proc. neatspindi tikrų suvartotų vaistų skaičiaus, kadangi vaistai gali būti vis dar vaistinėse, ligoninėse ar namuose, kai pacientas juos nusiperka, bet nesuvartoja.
Yra svarstančių, kad raminančių preparatų pardavimus skatina ir pačių vaistinių tokių preparatų reklaminės kampanijos.
Siūlo, kaip mažinti įtampą
Anot vaistininkų, stresas, įtampa, dienos režimo nebuvimas, nerimas dėl esamos situacijos ir dėl ateities Lietuvos gyventojų kasdienybėje nedingo, ne visi išmoko, kaip su tuo susitvarkyti.
„Camelia“ vaistininkas R.Blynas pirmiausia pataria problemas spręsti natūraliomis priemonėmis: fiziniu krūviu, malonia atpalaiduojančia veikla, sveika mityba, atsisakius žalingų įpročių. Jei šios priemonės nepadeda, galima išbandyti natūralios kilmės maisto papildus su melisa, valerijonu. Jei sunku užmigti ar miego kokybė prasta, galima pabandyti pavartoti natūralius preparatus su vadinamuoju miego hormonu melatoninu.
„Visgi, kai kurių papcientų problemos gilesnės, smarkiai trukdančios gyvenimo kokybei ir kenkiančios sveikatai, tad tokiu atveju patariama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nukreips pas psichologą ar psichiatrą“, – kalbėjo vaistininkas.
Dar vienas receptas, kurį pateikia specialistai – riboti kasdien gaunamos informacijos kiekį.
„Informaciją sekti reikia, bet tai neturėtų būti nuolatinis procesas. Pavyzdžiui, savo žinias galima atnaujinti kartą per dieną ir nereikėtų dėl jų nerimauti, juolab, kad vyksta vakcinacijos procesas, situacija turėtų gerėti“, – ramino R.Blynas.
Malonus bendravimas, emocijų išsakymas taip pat yra labai svarbus siekiant palaikyti psichologinę sveikatą.
