Ekonomistai įspėja: dabar didžiausia rizika mums tapti brangiems prieš tampant turtingiems

Pašalinus kainų lygio skirtumus šalyse, Lietuva 2020 m. pagal BVP vienam gyventojui pralenkė daugelį Vidurios ir Pietų Europos šalių. Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke. Tačiau ant laurų užmigti nedera, reikia ir toliau imtis veiksmų, kad geros pozicijos nebūtų prarastos.

Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>V.Skaraičio nuotr.
Anot ekonomistų, iki šiol Lietuva, buvusi ES šalių eilės gale, po truputį tampa silpna vidutinioke.<br>V.Skaraičio nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 6, 2021, 8:23 PM

Siekiamybė – tapti vidutiniokais

Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, Lietuva pagal BVP vienam gyventojui aplenkė net 12 šalių dėl paprastos priežasties.

„Lietuvos ekonomika yra viena iš mažiausiai nukentėjusių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tik Airija turėjo mažesnį BVP susitraukimą. Tiksliau – jie susitraukimo neturėjo, o turėjo augimą. Tuo metu dauguma ES šalių, ypač Pietų Europos šalys, turėjo labai didelį nuosmukį, Ispanijoje jis siekė net dviženklį skaičių.

Todėl Lietuva dėl savo nežymaus kritimo labai pakilo statistinėje lentelėje“, – „Žinių radijuje“ įvardijo ekonomistas.

Tačiau jis ragino ilgai nesidžiaugti, nes prognozuojma, kad žemiau kritusios šalys greičiau ir atsigaus. Visgi 2025–2026 m. Ispaniją vėl turėtume aplenkti ir būti ES nebe ekonomiškai silpniausiais, o tapti vidutiniokais.

Biudžeto deficitas kelia nerimą

Turto valdymo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat akcentavo, kad dauguma Pietų valstybių – Portugalija, Ispanija, Italija – susiduria su vidutinių pajamų spąstais. Tada jų ekonomika nebesugeba augti sparčiau nei kitų šalių, nes jų gamyba nebėra tokia konkurencinga, nebeturima, ko pasiūlyti kitoms rinkoms. Tačiau Lietuvos situacija visiškai kitokia ir galimybė toliau augti – išlieka.

„Lietuva išgyvena palankią transformaciją. Mūsų šalyje mažėja tradicinių ekonominių veiklų, didėja tų, kurios siejamos su perspektyva, aukštesne pridėtine verte, jos susijusios su IT, žaliąja energetika. Prie to prisidės ir žaliojo kurso finansinės paramos. Tad tikėtina, kad mes savo distanciją ir toliau tęsime.

Ir nors Pietų šalys atšoks dėl turizmo atsigavimo, jos turi rimtų struktūrinių problemų, kurių išspręsti labai greitai nepavyks“, – „Žinių radijuje“ aiškino I.Genytė-Pikčienė.

Visgi ekonomistė taip pat ragino pergale ilgai nesidžiaugti, nes šalies biudžeto deficitas jau ima kelti nerimą.

„Matome, kad palūkanų normos yra žemos, visos šalys labai stipriai skatina savo ekonomikas, biudžeto deficitai nebesvarbūs, o EK yra užmerkusi akis dėl fiskalinės drausmės.

Bet turėtume būti labai kritiški. Mūsų ekonomika praktiškai nekrito, pernai susitraukė mažiausiai visoje ES, o šių metų pirmąjį ketvirtį net fiksuotas augimas.

Tačiau mūsų praėjusių metų deficitų lygis, taip pat šių metų ir ateinantiems metams valstybės stabilumo programoje numatytas deficitų lygis kelia nerimą, nes jis yra didelis. Mes skatiname ir reanimuojame sveiką žmogų. Tai nėra tvaru, tai nėra teisingas kelias“, – perspėjo ekonomistė.

Brangūs ar turtingi?

Kartu su Lietuva 2004 m. į ES įstojo ir Slovėnija. Tuo metu Slovėnija buvo turtingiausia ES naujokė. Visgi Lietuvai lentelėje pavyko užkopti vienu laipteliu aukščiau už Slovėniją. Pasak Ž. Maurico, taip nutiko todėl, kad Slovėnija užmigo ant laurų, pernelyg lėtai vykdė reformas, todėl finansų sektorius patyrė krizę, o tai lėmė ir šalies stagnaciją.

Didelį vaidmenį atliko ir pagrindiniai Slovėnijos eksporto partneriai Pietų ir Vidurio Europoje, kurių ekonomikos šios krizės metu susitraukė gana smarkiai. Tuo metu Lietuva, kaip sakė Ž. Mauricas, yra sėkmės kūdikis, nes pagrindiniai šalies eksporto partneriai yra Skandinavijos šalys, per krizę nukentėjusios mažiausiai. „Tai mūsų eksportotojams kaip aklai vištai grūdas nukritęs“, – palygino ekonomistas.

Tačiau jis įspėjo, kad negalima užmigti ant laurų ir Lietuvai, nes tai šalį gali privesti prie tokios stagnacijos, su kokia dabar susiduria Slovėnija.

„Dabar vienintelė mūsų kryptis – kurti aukštą pridėtinę vertę, kokybę, didinti inovacijų šuolį, o ne kiekybę, pigią darbo jėgą. Turime kurti tokią didelę pridėtinę vertę, už kurią žmonės norėtų susimokėti.

Tai iššūkis, bet mes turime tai daryti. Turime iššūkių ir švietimo sistemoje, ir žmogiškųjų resursų nėra tiek daug, dabar ir kainos pakilusios. Dabar didžiausia rizika tapti brangiems prieš tampant turtingiems“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Dėl ES paramos jis taip pat skeptiškas, nes, pasak jo, tai nukreipia tautos energiją ne į tvarios pridėtinės vertės kūrimą, o į lėšų įsisavinimą.

„Jeigu įsisuksime į įsisavinimo karuselę, į kurią papuolė ir Pietų Europos šalys, gali būti, kad 2027 m. būsime ne ten, kur norėtume būti. Tada galbūt vis dar varžysimės su Ispanija ir Portugalija, nors turėtume žengti žingsnį pirmyn“, – komentavo jis.

Pajamų nelygybė – vis dar problema

Ž.Maurico nuomone, parama žemės ūkiui, atsinaujinanti energetika bei populiarėjantis darbas iš namų yra didelė galimybė regionams atsigauti. Jo teigimu, reikėtų po Lietuvą labiau paskleisti darbo vietas, kad nebūtų taip, jog visi dirba tik Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose.

„Jei tai padarysime, taip pavyks sumažinti ir socialinę atskirtį, nes vien perskirstymu to padaryti nepavyks, tada atsiranda šešėlis.

Aišku, svarbi ir švietimo sistema. Jeigu žmonės, tik išėję iš švietimo įstaigų, jau labai skiriasi, vėliau tuos skirtumus sumažinti yra labai sudėtinga. Turime ir dirbti su švietimo sistema, ir stengtis pritraukti investicijas į regionus, pasinaudojant pramone ir energetika“, – numatė ekonomistas.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, pajamų skirtumus padėtų sumažinti ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas.

„Nuolat vyksta diskusija, kieno sąskaita turėtų būti keliamos pajamų grindys: valstybės ar verslo sąskaita. Pastaraisiais metais tai buvo daroma verslo sąskaita keliant minimaliąją mėnesinę algą. Dabar yra pasiūlymas kelti NPD. Tai iš tiesų prisidėtų prie atlyginimų augimo žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – patvirtino ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?