S. Gentvilas apie sprogimą „Klaipėdos medienoje“ – tai buvo technologinė klaida

„Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti. Ministras taip pat papasakojo apie Aplinkos ministerijos planus dėl vėjo energetikos bei automobilių taršos stebėjimo.

S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>V.Jurevičienės/ve.lt nuotr.
S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>V.Jurevičienės/ve.lt nuotr.
S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>V.Jurevičienės/ve.lt nuotr.
S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>V.Jurevičienės/ve.lt nuotr.
S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>P.Juodsnukio nuotr.
S.Gentvilas patikino, kad sprogimas „Klaipėdos medienoje“ didelės taršos nesukėlė, todėl aplinkiniams gyventojams nereikėtų nerimauti.<br>P.Juodsnukio nuotr.
S.Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
S.Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Ministras taip pat papasakojo apie Aplinkos ministerijos planus dėl vėjo energetikos bei automobilių taršos stebėjimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ministras taip pat papasakojo apie Aplinkos ministerijos planus dėl vėjo energetikos bei automobilių taršos stebėjimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ministras taip pat papasakojo apie Aplinkos ministerijos planus dėl vėjo energetikos bei automobilių taršos stebėjimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ministras taip pat papasakojo apie Aplinkos ministerijos planus dėl vėjo energetikos bei automobilių taršos stebėjimo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2021-05-06 09:46, atnaujinta 2021-05-06 09:51

– Pradėkime nuo aktualijų. Vakar buvo patvirtintas Galimybių pasas. Ar jūs manote, kad jis atneš naudos ar nelabai?

– Visada lengviausia sakyti – nieko nedarykime, paskelbkime komendanto valandą ir būsime saugūs. Ketvirtadalis visuomenės gavo bent vieną skiepą, dalis prasirgo. Turime pripažinti, kad imunitetas dalinai yra pasiektas, todėl jau galima žengti į atlaisvinimus.

Aišku, jeigu klausytume sveikatos ekspertų, tai jie mato reanimacijas, perpildytas ligonines ir nesąmoningą visuomenę, todėl yra skeptiškesni, tačiau mums reikia išmokti gyventi su liga, o Galimybių pasas atveria tokią galimybę.

– „Klaipėdos medienoje“ įvyko sprogimas. Gal turite daugiau informacijos, kas ten nutiko?

– Labai skaudi nelaimė labai pavyzdingoje įmonėje. Tai yra tarptautinių verslų partneris, o ne lentpjūvė su substandartu. Tačiau sprogimas yra gaisrininkų tyrimo objektas. Kaip suprantu, ten buvo technologinė klaida ar užsikimšimas ir nuo spaudimo viskas išlėkė.

– Pirmomis gaisro valandomis buvo stebima tarša, atrodė, kad nieko labai pavojingo?

– Mes jaudinomės, kad daug vandens buvo išlieta gaisro vietoje ir kad jį reikės kažkur išleisti. Dėl kietųjų dalelių išsiskyrimo pavojaus nėra, nes tądien buvo stiprus vėjas ir jas išsklaidė. Policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Matysime – tai žmogiška klaida ar kas. Tarša neįvyko, tai buvo sužeidimai, todėl tai policijos reikalas. Kalbant apie klaidas, yra nemalonu, kad tai įvyko tokioje pavyzdingoje įmonėje.

– Bet ar tikrai tai yra pavyzdinga įmonė? Ar nepaaiškės, kad bus darbo standartų neatitikimų?

– Policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Reikia nuraminti gyventojus, kad tarša nepadidėjo. Tai buvo avarija dėl technologinių procesų, kuriuos nustatys ir policija, ir technologai. Gamyboje įvyksta netikėtumų. Svarbiausia yra saugumas, nes nėra nieko svarbiau nei žmogaus gyvybė.

– Aplinkos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo vasaros pradžios bus stebimas automobilių dūmingumas – stebima, kiek taršos išmeta automobiliai. Per pusę sekundės aparatūra apims didelę automobilių imtį. Žmonės kol kas nebus baudžiami. Kam to reikia?

– Automobilis išmeta ne tik atmosferai, bet ir mūsų kvėpavimo takams kenksmingas medžiagas. Tai vyksta iš netvarkingai veikiančių automobilių. Lietuvoje plačiai paplitę katalizatorių išpjovimai, todėl reikia su tuo kovoti. Bus vykdoma katalizatorių išpjovimo kontrolė, tikrinsime kondicionierių užpildymą.

– Kuo pavojingas katalizatoriaus išpjovimas? Pilnas internetas tai atlikti siūlančių žmonių.

– Be katalizatoriaus dirbantys automobiliai išleidžia žymiai daugiau suodžių ir dūmų. Toks automobilis yra atviras dūmų vamzdis ir yra nuodingas. Čia jau reikia kalbėti net ne apie klimato kaitą, bet apie mūsų plaučius. Išpjauti katalizatorių galima, bet negalima tokio automobilio eksploatuoti. Yra gudruolių, kurie gerai geba paslėpti suvirinimo žymes.

– Kai kurie žmonės skundžiasi, kad jie nežino, ką nusipirko, ir ar viskas gerai su jų katalizatoriumi.

– Mes kaip vartotojai esame apgaudinėjami pardavinėjančių žmonių. Aš pats nusipirkau automobilį su dviguba rida, todėl reikia stoti į vartotojų pusę. Dabar kondicionierių užpildymui bus trijų mėnesių garantija.

Blogai užpildytas ir nesandarus kondicionierius yra didelė grėsmė. Mes valdome labai sudėtingus aparatus, bet nesuprantame jų sudėties, pavojingumo, todėl ministerija turi tai sureguliuoti. Aš pirkdamas automobilį apie tai nesusimąstau, bet valdžios institucijos turėtų užtikrinti standartus.

– Jūs pasisakote už automobilio taršos mokesčio keitimą – kad sumos būtų didesnės, mokestis dažnesnis. Ar Vyriausybė jus palaiko?

– Populiarus su tokiais sprendimais nebūsi. Per penkiolika metų automobilių tarša paaugo per pusę. Jokiame kitame sektoriuje tarša šitaip neaugo. Europos ir pasaulio lygmeniu visi kalba apie taršą. Tai turime daryti ir Lietuvoje. Automobilio taršos mokestis turi paskatinti imtis to ir Lietuvoje.

Registracijos mokesčio pernai nemokėjo trečdalis gyventojų, nes pirko mažalitražius automobilius. Tai čia mitas, kad tik turtingi žmonės gali įpirkti netaršų automobilį. Visos Europos šalys turi tokius mokesčius. Mes jau ir taip skatiname – duodame subsidijas už elektromobilį.

– Bet ar pakankamos tos paskatos? Jūs turite du svertus – bausti žmones už taršą arba skatinti – skirti paramą automobiliams. Kokia strategija veiksmingesnė?

– Į elektromobilius nepersėsime, nes jų neįpirksime. Atsakymas yra viešasis transportas. Viešasis transportas yra neišplėtotas. Būtent į jį turi nueiti taršos mokestis. Ar pavyks dėl to įtikinti Seimą ir kolegas, matysime.

– Viešuoju transportu ne visada galima išsiversti.

– Automobiliai naudojami vos 5 proc. savo gyvavimo laiko. Jie greitai nuvertėja ir yra beprasmė investicija. Yra žmonių, kuriems nereikia automobilio, bet jie negali pasiekti viešojo transporto. Mes jau turime dvi elektrinių autobusų gamyklas Lietuvoje. Ta kryptimi ir reikia eiti.

– Dabar pastebimas gyventojų sujudimas dėl elektrinių vėjo jėgainių. Neabejoju, kad ir jūs sulaukiate nusiskundimų. Kurioje pozicijoje stovite – aplinkos ar energetikos?

– Aš esu tas ministras, kuris stovi ant Liepkalnio ir mato AE, todėl supranta, kad vėjo jėgaines reikia plėtoti. Man vėjo malūnai yra gražu. Taip, kai kur jų negalima statyti dėl šikšnosparnių, paukščių judėjimo. Tačiau šiuo metu ministerija nėra nustačiusi konkrečių kriterijų, todėl ir vyksta ginčai.

– Lietuvoje turime 300 vėjo malūnų. Tai nėra tiek daug.

– Energetinė nepriklausomybė yra nacionalinio saugumo klausimas. Vėjo energetika yra vienas iš sprendimų. Didžiausi nuogąstavimai yra kraštovaizdžio apsauga. Tai yra labai subjektyvu – kaip išmatuoti, kas yra gražu ir kas ne.

Kai lankausi Danijoje, kurioje esu gyvenęs, danai didžiuojasi vėjo energetika. Yra zonų, kur pas mus negalima vystyti vėjo energetikos, bet tai turi būti objektyvūs kriterijai. Mes dirbame su aplinkos apsaugos ministerija, kad apsibrėžtume reikalavimus.

– Tai 300 vėjo malūnų virs 1000?

– Mes turime suvokti, kad kūrename kurą, kuris yra kenksmingas mūsų artimai aplinkai. Tą galime pakeisti vėjo energetika. O ginčas dėl kraštovaizdžio yra nepagrįstas. Grupės, kurios dalinasi mitais dėl vėjo energetikos, dalinasi mitais apie viską.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.