Kaip rašo alfa.lt, miesto valdžios pasirinkimas nustebino balsavime dalyvavusius vilniečius. Pasikalbėję tarpusavyje jie išsiaiškino, kad nė vienas nebalsavo už jiems valdininkų primestą administratorių.
Kai paprašė savivaldybės pateikti balsavimo protokolus, kuriuose matytųsi, kurias įmones rinkosi butų savininkai, gyventojai suprato, ką reiškia susidurti su nepriekaištingai veikiančia, tačiau jų poreikiams abejinga, biurokratine mašina.
Miesto savivaldybė administracija nuo vilniečių atsitvėrė tylos siena – nepaaiškino, nei kodėl paskyrė nežinomą įmonę, ir atsisakė atskleisti, kurias įmone rinkosi patys apklausoje dalyvavę gyventojai.
Niekuo šiems vilniečiams padėti nesugebėjo ir biurokratų sieną bandžiusi pramušti žiniasklaida.
Sostinės savivaldybės Būsto administravimo skyriaus nesujaudino alfa.lt pakartotiniai prašymai pateikti gyventojų balsavimo protokolus. Galiausiai, pavargę nuo portalo klausimų ir teikiamų argumentų, pagrindžiančių gyventojų teisę gauti jų balsavimo duomenis, valdininkai biurokratišku stiliumi nutraukė diskusiją. „Prašymas pateikti minėtus duomenis negalimas“, – el. paštu atsakė valdininkai.
Savivaldybės organizuotų administratoriaus rinkimų įstorija alfa.lt susidomėjo po to, kai į redakciją kreipėsi nepatenkintas vieno buto savininkas, gyvenantis adresu Laisvės pr. 77, Vilniuje.
Gyventojas Vitalijus (redakcijai pavardė žinoma) nesuprato, kodėl šiam daugiabučiam namui administruoti Vilniaus m. savivaldybė paskyrė valymo įmonę „Corpus A“. Vilniečio teigimu, du kartus savivaldybės balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo neįvyko dėl gyventojų pasyvumo. O gyvo susirinkimo, kuriame galėtų atvirai padiskutuoti rūpimais klausimais, karantino metu organizuoti nėra galimybės.
Vis dėlto vėliau pasikalbėjęs su apklausoje dalyvavusiais kaimynais, vyras teigė susidaręs nuomonę, kad nė vienas iš balsavusiųjų nesirinko „Corpus A“.
„Kokią teisę turi valdininkai primetinėti mums savo nuomonę, jei jiems nepriklauso mūsų name nė vienas kvadratinis metras? O gal savivaldybei dirbantiems tarnautojams iš to yra kažkokia apčiuopiama finansinė nauda?“ – svarsto valdininkų atsakymų į paprastus klausimus negavęs Vilniaus gyventojas.
Portalą konsultavę teisininkai įtaria, kad informaciją nuo gyventojų slepianti Vilniaus m. savivaldybė bando perdalyti administravimo rinką ir proteguoja įmones. Tai ypač patogu, kai gyventojai, valdininkams nusprendus, negali susipažinti su rinkimų rezultatais.
Savivaldybės paskirtas administratorius sukėlė įtarimų
Vilniaus m. savivaldybė šiemet keliuose daugiabučiuose namuose paskelbė administratoriaus atranką. Alfa.lt žiniomis, šių namų gyventojai balsavimu nesusidomėjo – tiek pirmą kartą, tiek pakartotinio balsavimo metu nesusirinko kvorumas ir atranka neįvyko.
Po to Vilniaus m. savivaldybė savo nuožiūra paskyrė šiems namams kitus administratorius. Tačiau butų ir patalpų savininkai buvo supažindinti tik su nauju įsakymu, tačiau nuo jų slepiami balsavimo komisijos protokolai, kuriuose matytųsi balsavime dalyvavusių savininkų nuomonė.
Įprasta, kad savivaldybė viešai skelbia balsavimo protokolą, kuriame matosi, už kokias įmones balsavo butų ir patalpų savininkai. Todėl toks savivaldybės elgesys gyventojams kelia įtarimų, kad valdininkai galimai pažeidžia įstatymus ir savo nuožiūra bando perdalyti rinką.
Alfa.lt konsultavusio teisininko teigimu, galiojantys teisės aktai numato, kad balsavimo komisijos protokole turi būti nurodyta komisijos posėdžio data, sprendžiamas klausimas, įteiktų (išsiųstų) ir gautų, užpildytų (jei balsuota ir elektroninio ryšio priemonėmis), galiojančių ir negaliojančių biuletenių skaičius, visų namo patalpų savininkų balsavimo rezultatai, ar sprendimas priimtas (koks sprendimas – jei jis priimtas.)
Šiuo atveju Vilniaus m. savivaldybė daugiabučių balsavimo protokoluose nenurodė, kaip balsavo gyventojai, todėl gyventojai neturi galimybės patikrinti, ar visų jų balsai buvo suskaičiuoti, ar tinkamai paskirti nauji administratoriai. Savivaldybė tiesiog konstatavo, kad balsavimas neįvyko, nes nebalsavo reikiamas skaičius gyventojų.
Kai neįvyksta pakartotinis balsavimas, savivaldybė pati nusprendžia, kas bus administratorius, tačiau turėtų atsižvelgti į gyventojų pareikštą nuomonę. Tai nustato Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 24 punktas:
„Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija.“
Alfa.lt šaltinių duomenimis, daugiabučio namo Laisvės pr. 77, Vilniuje, atžvilgiu savivaldybė parinko mažiausiai patyrusį namo administratorių (jis vienintelis iš 4 savivaldybės atrinktų dirba nuo 1999 m., kiti nuo 1992 m.), neatsižvelgė į faktinį kitų administratorių pasirengimą ir patirtį prižiūrint ši namą. Be to, parinko mažiausią kainą pasiūliusį pretendentą, kuris nuo kitų skyrėsi 0,005 – 0,01 ct/m2.
Panaši situacija yra ir su savivaldybės paskirtais administratoriais daugiabučiuose Visorių g. 12A, D. Gerbutavičiaus g. 12, Vilniuje.
Atsisako atskleisti, už ką balsavo butų savininkai
Vilniaus m. savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė neigė, kad savivaldybė nuo gyventojų slepia balsavimo komisijos protokolus, kuriuose matytųsi balsavime dalyvavusių savininkų nuomonė.
Valdininkė nurodė interneto svetainę, kurioje esą yra skelbiama visa informacija. Tačiau šioje svetainėje minėtų daugiabučių gyventojai neranda protokolų, kuriuose matytųsi, už kuriuos administratorius balsavo savivaldybės organizuotoje apklausoje dalyvavę butų savininkai.
E. Šlajūtė tikino, kad galiojantys teisės aktai numato, kad balsavime dalyvavusių savininkų nuomonė, t. y. buto ar kitos patalpos numeris, nurodomas tik tuo atveju, kai balsavimas įvyksta ir savininkai balsuoja ar pasisako konkrečiu klausimu. Tai esą ir buvo padaryta D. Gerbutavičiaus g. 12 atveju, kai balsavimas raštu įvyko, savininkai priėmė sprendimą dėl administratoriaus keitimo ir pasisakė dėl naujo administratoriaus.
Savivaldybės tarnautoja nurodė, kad tokią tvarką nustato Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas ir aprašo 2 priedas Balsavimo raštų skaičiavimo komisijos protokolas.
„Dėl kitų atvejų – Laisvės pr. 77 ir Visorių g. 12A kartotiniai balsavimai raštu neįvyko, t. y. buvo grąžinta mažiau negu ketvirtadalis balsavimo raštu biuletenių. Atsižvelgiant į tai, protokole nenurodomi butų ir kitų patalpų numeriai, kurių savininkai grąžino balsavimo biuletenius, nes anksčiau minėtame teisės akte tai nėra numatyta, t. y. privalo būti nurodomas tik gautų užpildytų, galiojančių ir negaliojančių biuletenių skaičius“, – tvirtino E. Šlajūtė.
Ji pabrėžė, kad minėtuose daugiabučiuose namuose, prieš administratoriaus skyrimą, administravimo paslaugas įmonės teikė sutartiniais pagrindais. O toks valdymo būdas esą nėra numatytas Civiliniame kodekse.
Valdininkė abejoja, kad savivaldybės paskirto administratoriaus palyginti mažesnė nei konkurentų patirtis ir didesnė paslaugų kaina yra svarbūs veiksniai.
Atsitvėrė biurokratine siena: dokumentų neduosime
Alfa.lt Vilniaus m. savivaldybės administracijos dar kartą paprašė pateikti daugiabučio Laisves pr. 77, Vilniuje, balsavimo komisijos protokolą, nors ir jame balsuojant ir neįvyko kvorumas. Portalas argumentavo, kad žmonėms aktualu žinoti, už kurias įmones jie balsavo, kuris administratorius surinko daugiausia balsų. Juolab kad teisės aktai savivaldybei tokio protokolo pateikti nedraudžia.
„Tokio protokolo nėra, kadangi balsavimas neįvyko. Balsavimo biuleteniai vertinami ir nustatinėjama, kas už ką balsavo tik įvykus balsavimui“, – e. paštu atskriejo sostinės valdininkų atsakymas.
Alfa.lt duomenimis, daugiabučiame name Laisvės pr. 77, Vilniuje, iš 109 butų balsavo 18. Dar kartą pasiteiravome, ar savivaldybė galėtų atskleisti, kurias įmones rinkosi tie butų ir patalpų savininkai, kurie dalyvavo balsavime.
„Atsakydami į klausimą informuojame, kad balsavimui raštu neįvykus, nėra vertinama, už kokią įmonę balsavo balsavimo biuletenius grąžinę patalpų savininkai. Toks vertinimas nėra numatytas teisės aktuose, todėl prašymas pateikti minėtus duomenis negalimas“, – atrašė savivaldybės atstovas.
Ko siekia savivaldybė: rinkos perdalijimo ar finansinės naudos?
Alfa.lt konsultavę teisininkai svarstė, kad Vilniaus m. savivaldybė tokiais veiksmais, kai nuo gyventojų slepiami duomenys, kurie turėtų būti vieši, galimai bando perdalyti administravimo rinką ir proteguoja įmones.
„Galbūt turi interesą? Pagal įstatymą savivaldybė privalo rodyti net ir neįvykusio balsavimo protokolus, tačiau slepia. O protokolo nerodo, matyt, todėl, kad žmonės, kurie balsavo, nesirinko jiems primesto administratoriaus“, – svarstė teisininkas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešai skelbiama.
Daugiabučio Laisvės pr. 77 gyventojas Vitalijus portalui prisipažino, kad šio namo butų savininkai pasipiktinę Vilniaus savivaldybės „savivale“.
„Vieną dieną sužinome, kad mums paskyrė naują administratorių, kurio mes net nesirinkome. Taip, gyventojai buvo pasyvūs, balsavimo metu kvorumas nesusirinko. Iš 109 butų balsavo 18. Tačiau kiek kalbėjau su kaimynais, niekas už „Corpus A“ nebalsavo, rinkosi kitas įmones. Todėl klausimas – kodėl mums paskyrė šią įmonę? Skambinau į savivaldybę, tačiau ten visi tyli, niekas nieko dorai nepaaiškina. Kokią teisę turi valdininkai primetinėti mums savo nuomonę, jei jiems nepriklauso mūsų name nė vienas kvadratinis metras? O gal savivaldybei dirbantiems tarnautojams iš to yra kažkokia apčiuopiama finansinė nauda?“ – svarstė vilnietis.
