Peštis su pavežėjais – bergždžias reikalas
Taksi veikla vis labiau praranda populiarumą. Vien nuo praėjusių metų liepos, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, buvo išduoti apie 4,5 tūkst. veiklos leidimų pavežėjams ir vos 516 – taksistams.
„JazzExpress“ direktorius Sigitas Bražėnas pripažino, kad jau prieš metus įmonė pasitraukė iš įprasto taksi verslo – dabar paslaugas teikia ne individualiems, o verslo klientams. Tokį verslo persiorientavimą paskatino būtent pavežėjų veikla, nes, S.Bražėno manymu, bėgant laikui klasikinės kasdienės taksi paslaugos tikrai neišliks, tarptautiniai žaidėjai – stipresni.
„Pusė mūsų klientų visada buvo būtent verslo klientai, bet atėjus „Bolt“ pamatėme, kad jie turi visai kitus biudžetus, konkuruoti su jais būtų labai sudėtinga. Todėl priėmėme sprendimą pasirinkti nišą ir būti joje stipriausi.
Mes pasiėmėme verslo sektoriaus gabalėlį ir to sektoriaus „Bolt“ neatims, nes jis nedaro pasitikimų oro uoste, neprižiūri kokybės taip, kaip galime ją prižiūrėti mes. Dabar žmonių po barus nevežiojame, čia yra pagrindinė pavežėjų auditorija. Tie nišiniai taksi išliks, neišliks tie, kurie su „Bolt“ pešasi dėl tų pačių klientų, kurie neturi savo nišos“, – portalui lrytas.lt paaiškino pokyčių priežastį S.Bražėnas.
Tačiau pandemija net ir verslo klientus vežiojantiems taksi pakišo koją. Pasak S.Bražėno, per pirmąjį karantiną darbo nebuvo visiškai, o per antrąjį – tik minimaliai.
„Mūsų pagrindiniai klientai – iš užsienio. Dabar jei koks nors užsienietis atvažiuoja, jis dar turi 10 dienų karantinuotis viešbutyje, tad niekur nevažiuoja. Tad iki šiol dirbame iki 10 proc. pajėgumu, palyginti su ikipandeminiu lygiu“, – paskaičiavo jis.
Irgi teko persiorientuoti
Įmonės „eTaksi“, dirbančios ir su taksi vairuotojais, ir pavežėjais, rinkodaros vadovė Eglė Norkaitienė taip pat pabrėžė, kad žmonės labiau išsigandę buvo pirmojo karantino metu, tai atsispindėjo ir sumažėjusiose įmonės darbo apimtyse. Visgi antrąjį karantiną žmonės pasitiko jau laisvesni.
„Natūralu, kad dėl įvestų judėjimo ribojimų žmonės dirba iš namų, nevyksta į miestą pramogauti ar tvarkyti reikalų, todėl taksi ar pavėžėjimo paslaugų poreikis sumažėjęs.
Įvedus antrąjį karantiną keleivių srautai sumažėjo, tačiau ne taip stipriai kaip pirmojo karantino metu. Ne visi gyventojai turi savo automobilius, ne visi nori ar gali važiuoti viešuoju transportu, kur kontakto rizika yra išties nemaža. Nors dar daug kas uždaryta, žmonėms reikia nuvykti į gydymo įstaigas, vaistinę, maisto prekių parduotuvę“, – vardijo priežastis ji, pabrėždama, kad nepaisant pandemijos įmonė vis tiek 2020 m. užbaigė pelningai.
Visgi užsakymų kiekis, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, vis dar yra mažesnis.
„Anksčiau savaitgaliai, ypač vakarai ir naktys, būdavo pats darbymetis, vairuotojai vos spėdavo vežti klientus, o dabar keliones savaitgaliais į miestą ar iš jo pakeitė mažesnio intensyvumo judėjimas tarp miegamųjų rajonų“, – portalui lrytas.lt paaiškino E.Norkaitienė.
Kurį laiką karantino metu oro uostų veikla buvo praktiškai sustojusi, todėl, pasak E.Norkaitienės, visiškai neprireikė ir taksistų, vežančių ta kryptimi. Tačiau vis atnaujinant skrydžius po truputį vėl auga ir klientų skaičius.
Ji pripažino, kad pavežėjų atsiradimas „eTaxi“ verslą pakoregavo dar 2015 m. Nuo tada įvyko pokyčių – pradėta dirbti ne tik su taksi vairuotojais, bet ir pavežėjais.
„Atsiradus pavežėjams taksi verslas transformuojasi, atsirado naujas teisinis šių dviejų veiklų atskyrimas ir reguliavimas, vairuotojai turi pasirinkimą teikti keleivių vežimo paslaugas kaip taksi vairuotojai arba pavežėjai. Yra ir tokių privačių bei verslo klientų, kurie iki šiol pageidauja keliauti tik su taksi vairuotojais“, – atskleidė E.Norkaitienė, paminėdama, kad taksi kainos, palyginti su kitomis Europos šalimis, visada buvo vienos mažiausių, tad net ir atsiradus pavežėjams jos nepakito.
Pavežėjai darbo iš taksistų neatims
Taksi įmonės „Etransport“, geriau žinomos pavadinimu „Taxi 1424“, personalo skyriaus atstovas Edgaras Latiškevičius pabrėžė, kad taksi veikla nebuvo karantino metu apribota, tad visą pandemijos laikotarpį ir toliau dirbta. Visgi užsakymų gerokai sumažėjo.
„Pirmosios pandemijos bangos metu stebėjome užsakymų kiekio kritimą – jų buvo sumažėję stipriai ir staigiai. Tai buvo nepažįstama situacija, žmonės buvo išsigandę, nežinojo, ko tikėtis. Natūralu, kad laikui bėgant priprantama prie situacijos ir išmokstama gyventi karantino aplinkybėmis. Nuo rudens mūsų užsakymų kiekis kas mėnesį vis kyla“, – portalui lrytas.lt pasakojo E.Latiškevičius.
Anot jo, šiuo metu užsakymų kiekis visomis savaitės dienomis išlieka panašus, kai anksčiau užsakymų ypač padaugėdavo penktadienio vakarais ir savaitgaliais. „Dabar dėl apribotos klubų ir barų veiklos to nėra, bet žmonės noriai renkasi taksi darbo dienomis, galbūt norėdami išvengti viešojo transporto“, – bandė rasti priežastį jis.
Nors „Bolt“ ir „Uber“ paslaugos smarkiai išpopuliarėjo, o pavežėjų vis daugėja, E.Latiškevičius nemano, kad tai atims darbą iš taksistų.
„Pavežėjus galima išsikviesti tik naudojant programėlę, o taksi galima išsikviesti ir programėle, ir skambučiu dispečerinei. Vilniuje didžioji dalis žmonių vis dar kviečia taksi skambučiu dispečerinei. Natūralu, kad vyresniems žmonės tai greitesnis ir patogesnis būdas, taip pat yra nemažai ir jaunų žmonių, kurie skambina.
Paskambinus nebereikia laukti, kol dispečerinė suras keleiviui automobilį, užtenka pasakyti adresą ir toliau keleivis laukia SMS žinutės su visa kelionės informacija“, – kalbėjo jis.
Jo pastebėjimu, keleiviai palankiau apie taksi atsiliepia dėl piko metu nekintančių įkainių, o pavežėjų kelionės kainos esant pikui gali padidėti.
„Taip pat galime teikti paslaugą greičiau, nes taksi automobiliai gali naudotis jiems skirtomis ir atitinkamai pažymėtomis autobusų juostomis ir aplenkti susidariusias spūstis“, – dar vieną privalumą įvardijo E.Latiškevičius.
„Laikas suskaičiuotas. Perspektyva – prasta“
Ekonomisto Ž.Maurico nuomone, šiuo metu pavežėjus ir taksi paslaugas teikiančias įmones atskirti jau sunku, nes jie atlieka tą patį darbą.
„Nevadinčiau jų pavežėjais, jie net turi logotipus ant automobilių. Jie nebelabai ir neigia, kad teikia tas pačias taksi paslaugas. Kitose šalyse net atsiranda iniciatyvų padaryti vienodą mokestinę bazę, norima, kad tie darbuotojai būtų įdarbinti formaliai.
Visi nuo pirminės pavežėjų idėjos yra toli, nes dauguma tų žmonių dirba pavežėjo darbą kaip pagrindinį arba antrą darbą, bet tai nebėra tik laikinas pavėžėjimas. Jei nori tik pavėžėti, gali ir nemokamai tai padaryti. Bet jeigu jau imami pinigai, yra visa struktūra, tai nebėra pavežėjimas, tai verslas ir kiekvienas verslas turi būti reguliuojamas kaip ir kiti verslai“, – sakė ekonomistas.
Jis patikino, kad įmonės, užsiimančios keleivių vežimu, iš tiesų pandemiją išgyvena sunkiai. Jo manymu, tikėtina, kad tiek taksi, tiek pavežėjų verslas į prieškrizinį lygį nebesugriš, nes keičiasi žmonių įpročiai: dirbama iš namų, konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, skrydžių skaičius taip pat gerokai mažesnis, laisvalaikio veiklos dar apribotos. Daugelis nedideliems atstumams dabar renkasi ir dviračius ar paspirtukus. Visos šios priežastys lemia tai, kad taksi ar pavežėjų paslaugų tiek daug nebereikia ir greičiausiai nebereikės.
„Laikas suskaičiuotas, perspektyva – prasta, po krizės tokių įmonių tiek daug nebematysime, jos nebeišlauks pabaigos, nes situacija sudėtinga“, – nukirto jis.
Šiems taksi ir pavežėjų verslams ekonomistas bandė rasti išeitį. „Galima pakeisti kryptį ir vežti ne žmones, o daiktus žmonėms. Prekių vežiojimo ir pristatymo perspektyvos labai didelės, nes daug kas keliasi į internetinę erdvę, ypač buities prekės, tad to vežiojimo tikrai reikės. O žmonių vežiojimo, manau, niekada arba bent jau labai ilgu laikotarpiu nebebus tiek daug“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Jis paminėjo, kad jei ateityje atsirastų ir savaeigių autobusų, kurie kursuotų kas, pavyzdžiui, dvi minutes, jais važinėti būtų ir greičiau, ir pigiau, tai dar labiau sumenkintų taksi ar pavežėjų paslaugų poreikį.
Įtrauktos į nukentėjusiųjų sąrašą
VMI pateikti duomenys taksistams taip pat negailestingi. Dar 2017 m. iš individualią taksi veiklą vykdančių gyventojų buvo surinkta per 6,6 mln. eurų mokesčių, o iš pavežėjų mažiau – 5,9 mln. eurų.
Tačiau 2020 m. statistika jau triuškinanti: taksistų apmokestinamų pajamų sumažėjo – vos 6 mln. eurų, tuo metu pavežėjų skaičius smarkiai išaugo, šoktelėjo į viršų ir sumokėtų mokesčių suma – per 25,5 mln. eurų.
Šiemet asmenims, vykdantiems šiams veiklas, nuo sausio buvo automatiškai taikytos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Į nukentėjusiųjų sąrašą įtrauktos ir 787 šią veiklą vykdančios įmonės. Iš jų 202 naudojasi mokestinės pagalbos priemonėmis ir turi per 1,6 mln. eurų nepriemoką.
