Ekonomistė: BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari Turėtume atidžiau elgtis su savo viešaisiais finansais

Turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 4,3 proc., kitais metais – 3,5 proc.

BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>V.Balkūno nuotr.
BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>V.Balkūno nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>T.Bauro nuotr.
BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>T.Bauro nuotr.
BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>M.Patašiaus nuotr.
BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc., situacija būsto rinkoje netvari.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-05-11 13:00, atnaujinta 2021-05-11 13:02

Pasak bendrovės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, pandemijos metu šalies ekonomika pademonstravo atsparumą.

„Esame Europos pakraštys, nelabai įdomus turistams, ir veiklos, kurios orientuotos į turizmą, tiesioginį kontaktą ir iš to generuoja pelnus, sudaro mūsų ekonomikoje ne itin reikšmingą vaidmenį. Tai leido mums išvengti didelių nuostolių, tuo metu mūsų ekonomiką augino atsparesnės, inertiškesnės veiklos, mūsų gamintojai, eksportuotojai, taip pat transportas ir statybų sektorius“, – antradienį sakė I.Genytė-Pikčienė.

„Kalbant apie eksportą, atsiplėšė lietuviškos kilmės prekių eksportas nuo reeksporto, būtent tos eksporto dalies, kurią mes įsivežame ir išvežame. Mūsų ekonomika yra tempiama to lokomotyvo, kuris yra viduje, kuris įdarbina vietos darbo jėgą, moka viduje didžiausią mokesčių dalį, ir tai smagu, kad vietiniai eksportuotojai randa galimybes tokioje ypatingai sudėtingoje aplinkoje augti“, – sakė ekonomistė.

INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., o vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ dėl rinkos spaudimo ir pernai priimtų valdžios sprendimų per metus išaugs 7,5 proc.

„Pernai, nepaisant pandemijos, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kilo dešimtadaliu, ypač viešajame sektoriuje buvo keliami atlyginimai. Visos tos pastangos pakoregavo į teigiamą pusę gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas.

Gyventojų dalis, kuri gauna mažiau nei tūkstančio eurų atlyginimą „ant popieriaus“, gerokai susitraukė, tuo metu tų, kurie gauna daugiau, dalis visuomenėje išaugo“, – sakė ekonomistė.

Kalbėdama apie situaciją būsto rinkoje, ji pripažino, kad situacija nėra visai tvari.

„Situacija nėra tvari, vis dėlto vertinant iš makroekonominio taško, bendros aplinkybės vis tik neleidžia labai stipriai dėl to nerimauti, nes pirkėjai, kurie perka būstą gyvenimui, yra apsaugoti Lietuvos banko finansinių ir atsakingo kreditavimo reikalavimų, jie turi turėti pakankamai savo lėšų, taip pat yra įvairūs streso testavimai, ar jiems pavyks tas paskolas mokėti, kai pasikeis palūkanų normų aplinka ir pan., ar užteks pinigų gyventi, kai išaugs palūkanų mokėjimai“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.

„Pažeidžiamiausi, matyt, šitoje situacijoje yra tie žmonės, kurie perka papildomą būstą investicijai, tai daro su kreditu ir panašiai, bet jie turi lėšų, jiems reikia jau nebe pirmo būsto, ir jie, matyt, turi suvokti tą riziką, kurią prisiima patys, ir ją įvertinti“, – sakė ekonomistė.

I.Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad reikėtų atidžiau elgtis su viešaisiais finansais, nes ekonomikai skatinimo jau nereikia.

„Ką mes matome iš valstybės programų, kurias pristatė Europos Komisijai tiek Lietuva, tiek kaimynės, – kad Lietuva nusiteikusi dar pakankamai dosniai skatinti ekonomiką, pakankamai nemažai lieti energijos į ūkį, palyginti su kaimynėmis, nepaisant to, kad mūsų šalis krito mažiau.

Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis turėtume šiek tiek atidžiau elgtis su savo viešaisiais finansais ir to skatinimo jau tiek nereikia, kiek yra priplanuota“, – apžvelgdama šalies ekonomikos situaciją, antradienį sakė I.Genytė-Pikčienė.

„Kaip matome pagal valdžios sektoriaus skolos lygį, išsišauname labai stipriai į priekį ir lenkiame Latviją, kuri stovėjo netgi šiek tiek prastesnėse startinėse pozicijose“, – sakė ekonomistė.

Jos teigimu, šiuo metu reikėtų labiau orientuotis į ekonomikos transformaciją ir efektyvumą.

„Šiek tiek per daug įsijautėme į ekonomikos gaivinimą, nors, kaip matome, gaivinimo praktiškai nereikia. Reikėtų dabar labiau orientuotis į transformaciją, į efektyvumą ir stiprinti turimus ekonomikos raumenis tolesnei konkurencingai plėtrai“, – teigė ekonomistė.

Šių metų Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje gali siekti 52,1 proc. Pagrindinė skolos didėjimo priežastis pastaraisiais metais susijusi su skolinimusi pagalbos priemonėms, susijusioms su pandemija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.