M. Dubnikovas apie biudžeto patobulinimus: dabar svarbiausia – nešaudyti sau į kojas

Vyriausybė patvirtino ir pateikė Seimui patobulintą 2021 metų valstybės biudžeto projektą. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės M.Navickienės, šis biudžeto patobulinimas yra lauktas, prognozuotas ir jokių netikėtumų nesukėlė.

Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br> Lrytas.lt montažas. 
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br> Lrytas.lt montažas. 
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>T.Bauro nuotr.
R.Valatka.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Valatka.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Majauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Majauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>T.Bauro nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>V.Skaraičio nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>V.Skaraičio nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bus skirtos papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam popandeminiam laikotarpiui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 6:26 PM, atnaujinta May 14, 2021, 6:27 PM

„Esminė žinia – bus skirta papildomų lėšų pandemijos pasekmėms neutralizuoti ir pasirengti naujam popandeminiam laikotarpiui“, – kalbėjo ministrė.

Pagrindinės lėšos skiriamos sveikatos, socialinei apsaugai, tam tikros mokestinės pagalbos priemonės nukreiptos į labiausiai šiame laikotarpyje nukentėjusius sektorius.

Iš viso šiais metais planuojama skolintis 5,7 mlrd. eurų, iš jų euro obligacijos sudaro 2,75 mlrd., vidaus rinkoje – 2,1 mlrd., taip pat paskolos iš tokių Tarptautinių finansinių institucijų, kaip Europos Komisijos ar Centrinis bankas – 0,869 mlrd. eurų.

„Šios priemonės yra labai reikalingos, nes šiandien pataupę mes galutinai turėtume gerokai didesnes išlaidas ilguoju laikotarpiu.

Tačiau mūsų tikslas vidutiniu laikotarpiu yra stabilizuoti skolos augimą. Tai padaryti prognozuojame 2023-2024 metais, tuomet ji sustotų ties 58,1 proc. riba. 

Svarbiausia, kad neperžengtume 60 proc. Mastrichto kriterijaus, o ilguoju laikotarpiu galėtume grįžti prie tvaraus skolos lygio“, – sakė M.Navickienė.

Apie biudžeto patobulinimus „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka bei finansų analitikas Marius Dubnikovas.

– Pone Majauskai, ministrė paminėjo reikšmingus biudžeto patikslinimus, kurie skirti liekančioms pandemijos pasekmėms įveikti. Kokios tai pasekmės ir koks jų mastas?

– Esminis paketas vis tiek suksis apie sveikatos apsaugą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) priemones.

Sveikatos apsaugoje mes turime papildomą 61 mln. eurų poreikį vakcinoms, 47 mln. eurų testams ir laboratorijoms. Dar maždaug 108 mln. eurų darbo užmokesčio augimui ir medikų priedams, taip pat apie 50 mln. eurų asmenims, dirbusiems su COVID-19 pandemijos pasekmių neutralizavimu, viršvalandžiams apmokėti.

SADM paketas irgi yra labai panašaus dydžio – 250 mln. eurų. Jį sudarys kelios pagrindinės priemonės – prastovos, kurios bus tęsiamos ir birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, taip pat „poprastovinės“ tiems, kurie grįš po prastovų į darbo rinką, kad darbdaviai būtų paskatinti vėl pradėti dirbti, susigrąžinti darbuotojus.

Toks yra pagrindinis paketas, kuris viso sudarys apie 500 mln. eurų.

Taip pat bus kai kurios papildomos išlaidos, kai kurios negautos pajamos, kaip kad kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų netekimus biudžetui, susijusius su maitinimo, sporto klubų, kultūros, sporto renginių sektorių PVM lengvata.

– Toji PVM lengvata – kaip ji veiks?

– Ji įsigaliotų nuo liepos 1 d. ir būtų taikoma maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholiui ir išsinešti gaminamam maistui.

Tokia lengvata galioja absoliučioje daugumoje ES šalių siekiant ne atpiginti patiekalų kainas restoranuose, bet paskatinti smulkųjį ir vidutinįjį verslą. Tokia PVM lengvata būtų taikoma ir sporto klubų, kultūros, sporto renginių sektoriams.

– Kokio dydžio ši lengvata? Ir ką reikėtų šiems sektoriams žinoti, kaip ta lengvata pasinaudoti?

– Tiesiog nuo liepos 1 d. išrašant čekį, pavyzdžiui, už kotletą bus mokama įprastinė jo kaina plius 9 proc. PVM, tuo tarpu mokant už alaus bokalą teks pridėti 21 proc. PVM, kaip ir iki šiol.

Sporto klubai lygiai taip pat abonimentus galės parduoti su sumažintu 9 proc. PVM. Tai yra gana reikšminga lengvata.

– 52 proc. skolos rodiklis bus perkoptas. Kiek ji dar gali augti? 

– Ta skola dar augs, ir gana reikšmingai – iki tol, kol pasieks 60 proc. santykį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra ir psichologinė, ir teisės aktais įtvirtinta stabili ir tvari skolos riba.

Po kelių metų, kai vėl grįšime į perteklinio biudžeto formavimą, ta skola pradės po truputį žemėti.

Tam įtakos turės ir spartus BVP augimas kitais ir dar kitais metais, taigi, pats santykis gana greitai stabilizuosis.

Nepaisant to, labai svarbu, kad šiandien galvotume apie ateitį ir investuotume į ekonomikos virsmą – į tvarių atlyginimų ekonomiką. Tam ir yra svarbus Ekonomikos atsigavimo fondas, kurio lėšas taip pat įtrauksime į biudžeto tikslinimą.

– Ar yra rizikų, kurios galėtų sustabdyti tą numatomą BVP augimą?

– Yra kelios kitos bėdos, kurių negalime pamiršti: indėliai bankuose auga ir turtingesni tampa dar turtingesniais, o tiems, kuriems buvo sunku, tapo dar sunkiau.

Taigi turime labai atidžiai stebėti socialinės atskirties rodiklius ir užtikrinti reikalingą paramą.

Tam bus skirta Vienišų asmenų pensija – tokia papildoma išmoka, kuri metai po metų palaipsniui augs. Labai svarbu užtikrinti vienišų, vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos mažinimą.

Taip pat reikia atidžiai stebėti infliaciją. Dabar tam tikra veikla yra karantinuota, pasiūla yra ribota, taip pat kai kurių prekių tiekimas į Lietuvą yra ribotas. Tuo tarpu paklausa, pasibaigus karantinui, gali būti labai didelė, nes perkamoji galia išlieka didelė, taigi turėsime tam tikrą skirtumą tarp pasiūlos ir paklausos.

Kai pasiūla ribota, o paklausa didelė, tai gali daryti įtaką kainų augimui. Taigi turime būtų atsargūs ir žiūrėti, kad infliacija neperkoptų 3 ar 4 proc., nes tai ekonomikai būtų gana žalinga.

– Jeigu bus judama link tokio rodiklio, kokios galimos prevencinės priemonės?

– Reikės užtikrinti, kad fiskalinis deficitas mažėtų sparčiau nei kad yra dabar planuojamas, nes didelis fiskalinis deficitas reiškia, kad skatiname ekonomiką.

Šiuo metu, pagal EK prognozes, Lietuva turi neigiamą atotrūkį nuo potencialo – tai reiškia, kad Lietuva dar gali pagaminti daugiau prekių ir paslaugų, tad galima skatinti ekonomiką.

Bet, kai šis skaičius yra teigiamas ir Lietuva normaliomis sąlygomis nebegali pagaminti daugiau prekių ir paslaugų, tai ekonomikos skatinimas reikštų, kad infliacija gali augti, o ekonomika – kaisti, formuotis ir nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Tad turime labai atidžiai visa tai stebėti ir atitinkamai koreguoti ateinančių metų biudžetą rudenį.

– Koks galimas kompleksinis kovos su socialine atskirtimi būdas, kurį Lietuva galėtų brėžti artimiausiam dabartinių valdančiųjų valdymo laikotarpiui?

– Pažeidžiamiausi asmenys yra vieniši pensininkai (I grupė) ir vieniši tėvai (II grupė).

Turime užtikrinti, kad parama šiems asmenims išliktų, o gal kai kuri ir didėtų – turime vaiko pinigus ir didėjančias pensijas, ir vienišų asmenų pensijas.

Labai svarbu, kad tas išmokas ir pensijas išlaikytume stabilias, o, esant reikalui, jas padidintume.

Taip pat, peržiūrėdami mokesčių sistemą, turime užtikrinti didesnę mokesčių moralę – uždirbantys daugiau turėtų progresyviai daugiau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo. Svarbu tą turėti omenyje net ir priimant, pavyzdžiui, taršos mokesčius – jie neturėtų užgulti pačių pažeidžiamiausių asmenų grupių.

– Pone Rimvydai Valatka, tikslinant biudžetą neatsirado siūlymo, kurį prezidentas Gitanas Nausėda eskalavo kiek anksčiau – neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas.

Finansų ministrė sako, kad prezidentas tik aktyviai svarstė, tačiau toks įstatymas nebuvo teiktas, todėl jo iš principo negali būti tikslinant biudžetą. Jūsų akimis, ar tai vėl kažkoks eilinis informacijos „nesuvaikščiojimas“?

– Žodis „neapmokestinamas“ yra kilęs iš žodžio „mokesčiai“. Mano galva, keisti mokesčių metų viduryje ne tik negalima, bet ir draudžiama įstatymų.

Pirma, mokesčių įstatymai turi būti keičiami likus laiko iki kitų biudžetinių metų.

Antra, prezidentas pastaruoju metu aiškino, kad viskas, kas susiję su ES, yra užsienio politika (nors turbūt taip nėra).

Jis tvirtai įsikibęs laikosi Europos vadovų tarybos (EVT), tad gal reiktų prezidentui per dvejus metus išmokti pasirinkti, ar jis yra atsakingas už užsienio politiką, ar už mokesčius.

Turbūt net ir pirmakursis ekonomistas atsakytų, kad prezidentas už mokesčius nėra labai atsakingas. Jis su valdančiąja dauguma galėtų tik tartis, kad jie geranoriškai atsižvelgtų į jo pasiūlymą arba atsakytų: „Prezidente, jūs pjaunate grybą“. Matyt, kad čia buvo tas antrasis atvejis.

– Dabar matome daugiau susirėmimų negu susikalbėjimo tarp prezidentūros ir valdančiųjų. Kokių kelių vizijai nors iš dalies įgyvendinti matote per šią kadenciją? Ar matote kažkokių sąlyčio taškų? 

– Sakyčiau, kad jų yra daugiau nei turėtų būti. Vakar SADM ministrė bet kurį logiškai mąstantį žmogų pašiurpino savo mąstymo vingiu sakydama, kad kitais metais pensijos didės daugiau nei to reikalauja pensijų indeksavimo įstatymas.

Sakyčiau, kad Monika Navickienė yra G.Nausėdos įtakos agentė konservatorių partijoje ir Vyriausybėje. Ji šneka, kad pensijas reikia padidinti dar labiau negu numatyta įstatyme, nors Lietuvos valstybės skola viršija 50 proc. BVP, nors gydytojams, medikams, slaugytojams pasakyta, kad tas algų didinimas, dėl kurio jie prieš trejus metus susitarė su Vyriausybe, neįmanomas, nes nėra pinigų.

Sakyčiau, kad tokio pliurpimo ir angažavimosi įtikti vienai socialinei grupei – pensininkams – yra netgi per daug. Ir čia konservatoriai ir G.Nausėda vieni kitiems rankas plauna.

– Iš kur tas noras?

– Sakyčiau, iš pasakos „Eglė žalčių karalienė“, kur Žilvinas davė Eglei sunešioti klumpes, kad ji nepasiektų savo artimųjų, namų, bet pasakoje tas klumpes pavyko sunešioti.

Manyčiau, kad čia yra V.Blinkevičiūtės geležinės klumpės, į kurias bando įsispirti kiekvienas SADM ministras, kad turėtų atsispyrimo platformą kitiems rinkimams – kad būtų pensininkų draugai, kad juos vėl ir vėl išrinktų.

– Pone Mariau Dubnikovai, kas Seimui teiktame biudžeto projekte svarbiausia jūsų akimis?

– Yra labai tikslinių pataisų, kurios, manau, duos teigiamą rezultatą.

Tikslinama parama – ji sumažės 9 mln. eurų (prieš tai buvo 18 mln. eurų) – individualiai veiklai. Parama bus skiriama žmonėms, kurie iš tikrųjų susiduria su problemomis – iš tikrųjų neturi darbo, o ne dirba šešėlyje.

Taip pat subsidijos po prastovų – parama grįžtantiems į darbą nukentėjusiuose sektoriuose galėtų būti didesnė.

Labai įdomus tikslinimas yra siūlymas išmokėti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) kaip paramą tiems, kurie neturi darbo, ir jį mažinti laikui bėgant. Tai šiek tiek keista, nes, mano akimis, MMA ir yra MMA. Jei vėliau mokėsime 70 proc. MMA, tai reikėtų į tai atsižvelgti ir kažkaip pakeisti.

– PVM lengvata nukentėjusiems sektoriams – kaip žiūrite į ją?

– Jie tikrai to nusipelnė. Finansų ministrė taip pat aiškiai įvardino, kad į tai neturime žiūrėti kaip į kainų mažinimo lengvatą, o kaip į laikiną lengvatą, kuri padeda verslui atsitiesti. Ji labai teisinga, galbūt ji galėtų būti dar didesnė.

– Ar bus pakankamas efektas, ar tai išgelbės tuos sektorius?

– Sunku pasakyti – sektorius išgyvens, bet dalis verslų bankrutuos. Gal mes galėjome priimti nulinį PVM tarifą trumpam periodui?

– Koks bus rezultatas visų šių iniciatyvų? Vis dar auga valstybės skola. Kada to augimo jau bus per daug?

– Kitais metais tą skolą turėtume jau mažinti, Finansų ministerija tą ir numato. Augimas ypač didelis, tokio Lietuvos istorijoje nesame matę. Bet turime ir ypatingą situaciją – pinigų pasiūla didelė, dažnai skolinamės netgi už neigiamas palūkanas, bet nereikia pamesti galvos.

Tas skolas kažkada reikės refinansuoti – ne grąžinti, nes valstybės dažniausiai negrąžina paskolų, jas tik augina – refinansuoja.

– Yra iniciatyva didinti pensijas, netgi viršijant indeksavimo normas. Ar tai pamatuotas, ar perdėtas optimizmas?

– Pensijų didinimas turi būti vykdomas pagal numatytą formulę. Bet koks įsikišimas į indeksavimo formulę turėtų būti traktuojamas kaip pernelyg didelis politikavimas ir bandymas įsiteikti rinkėjams. Todėl neturime čia įsisiūbuoti.

– Vienišų asmenų pensijos: ar tai realus instrumentas kovai su socialine atskirtimi, ar irgi politikavimas?

– Sutikime, kad toje srityje yra problemų – vieniši asmenys iš tiesų patiria skurdą, tad šiuo atveju turėtume į juos atsižvelgti.

Kitas dalykas, manyčiau, kad turėtume žiūrėti ne į esamas, bet į būsimas pensijas, kurias mokėsime žmonėms, kurie dar yra darbingo amžiaus.

Reikia žiūrėti ne į biudžetą, žmonės turi sugebėti patys susikaupti reikšmingas sumas. Tai šiuo metu daug svarbiau.

– Žmonių perkamosios galios augimas: jis fiksuojamas, ar patys piliečiai jį pamatuoja? Kalbu apie galimą burbulų formavimąsi.

– Manau, kad per šį laikotarpį perkamoji galia tikrai padidėjo ir neišvengiamai didės toliau. Nepaisant to, kokie bus finansiniai burbulai, ar bus finansiniai stabtelėjimai – kažkuriuo metu galime turėti ir didesnę ar mažesnę ekonominę krizę – iš tiesų Lietuvoje gyvenimas labai stipriai gerėja.

Labai tikėtina, kad jis gerės su pagreičiu. Šiandien gera žinia ta, kad po kelių ar keliasdešimt metų mes galime gyventi jau geriau negu Vakarų Europa. Geografiškai mes esame labai patogioje padėtyje – krovinių pervežimas, mūsų žmonės geba dirbti aukštųjų technologijų srityse.

Šiais metais pas mus labai stipriai auga biotechnologijos, taip pat matome žmonių norą dirbti, kai Vakarų Europoje tas noras yra daug mažesnis.

Tad mes labai sparčiai vejamės Vakarų Europą, lenkiame arba artėjame prie tokių valstybių kaip Ispanija, Italija ir, net neabejoju, kad priartėsime prie Prancūzijos ir tos pačios Vokietijos.

Kitas dalykas, skirtingai nei 2008 metais, statėme daugiau NT, o ne fabrikų. O šiandien didžiuosiuose Lietuvos miestuose dygsta fabrikai, aptarnavimo centrai, kurie už visiškai Vakarų Europai adekvačius atlyginimus įdarbina žmones.

Dabar svarbiausia „neprisišaudyti sau į kojas“ – neprisiskolinti per daug pinigų, o dabartinė skola turėtų būti išleista protingai. Turime remti ne tuos, kurie neturi darbo, o turime remti progresą ir judėjimą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.