Koronavirusas išgyvena ir nuotekose – jų tyrimai įspėja apie artėjančias sergamumo bangas

Koronavirusas gali išgyventi ir buitinėse nuotekose. Kai kurios šalys nuolat tiria šį pandemijos sukėlėją nuotekose, kad galėtų nuspėti artėjančias bangas, aptikti nenustatytus protrūkius ir stebėti protrūkių dinamiką.

Koronavirusų aptikimas nuotekose gali būti įspėjamasis signalas apie padažnėjusius atvejus arba galimą naujos pandemijos atsiradimą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusų aptikimas nuotekose gali būti įspėjamasis signalas apie padažnėjusius atvejus arba galimą naujos pandemijos atsiradimą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 15, 2021, 10:52 AM, atnaujinta May 15, 2021, 10:52 AM

Pavyzdžiui, Milane COVID-19 buitinėse nuotekose buvo aptiktas likus dviem mėnesiams iki pirmojo atvejo nustatymo medicininiais tyrimais.

Estijoje Tartu universiteto mokslininkai kas savaitę tiria buitines nuotekas – stebi jose koronaviruso kiekį. Mėginiai renkami kiekvienos savaitės pradžioje visuose Estijos miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų.

Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas teigė, kad lėšų inovatyviai veiklai, valymo technologijų kūrimui turėtų rasti ir lietuviai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamuose ES fonduose.

Nuotekos – pandemijos pranašas

Tartu universiteto mokslininkai bendradarbiauja su Estijos aplinkos tyrimų centru ir vandentvarkos įmonėmis, kurioms priklauso vandens valymo įrenginiai.

Nuotekų analizė padeda Estijos sveikatos tarybai įvertinti viruso plitimą prieš nustatant COVID atvejus atliekant įprastinius tyrimus, nustatyti nematomus protrūkius ir stebėti dinamiką bei pokyčius.

Tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp įprastiniais tyrimais nustatytų atvejų skaičiaus ir koronaviruso koncentracijos tos pačios vietovės buitinėse nuotekose. Koronavirusų aptikimas nuotekose gali būti įspėjamasis signalas apie padažnėjusius atvejus arba galimą naujos pandemijos atsiradimą.

Galimos ir atvirkštinės indikacijos. Būna situacijų, kai visuomenės sveikatos specialistai oficialiai skelbia, kad susirgimai tam tikrame rajone nedideli, bet didelė koronaviruso koncentracija buitinėse nuotekose jau „aliarmuoja“ apie artėjantį protrūkį.

Taip buvo ir koronaviruso atveju, pavyzdžiui, Amsterdame. Ten koronavirusas buitinėse nuotekose buvo aptiktas likus 3 savaitėms iki pirmojo atvejo, o Barselonos nuotekose pavojaus signalas kilo likus 41 dienai iki pirmojo atvejo aptikimo įprastiniais tyrimais.

Dar anksčiau kylančią epidemiologinę grėsmę buvo galima numatyti Italijoje, kuri buvo pirmoji Europos šalis, nukentėjusi nuo koronaviruso. Milane ir Turine jis buvo rastas buitinėse nuotekose 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. daugiau nei prieš du mėnesius iki pirmojo atvejo užregistravimo.

Virusas išlieka gyvas

Pasak biochemijos mokslų daktarės, virusologės Lauros Kalinienės, koronavirusai gali išgyventi nevalytose nuotekose ir kelti pavojų sveikatai, ypač tose vietovėse, kur nuotekos atkeliauja iš ligoninių, nes jose virusų kiekis gali būti didelis. Pavyzdžiui, pavojus gali kilti vandentiekio įmonių darbuotojams, dirbantiems nuotekų valymo įrenginiuose.

Pasak virusologės, pagrindinis viruso šaltinis buitinėse nuotekose yra užsikrėtusių žmonių išmatos bei gleivės. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šį vandenį apdoroti chloru ir dezinfekuoti, nes daugelis žmonių po apdorojimo jį naudoja pakartotinai, o to turėtų pakakti, kad jis būtų saugus.

„Šie virusai turi lipidinį apvalkalą – membraną. Dėl šio apvalkalo jie yra jautrūs įvairioms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, dezinfekavimo priemonėms ar nuriebalinimo skysčiams.

Virusai sugeba rasti aplinką, kurios minėtos edžiagos lengvai nepasiekia, ir jie turi galimybę išgyventi.

Tyrimų nėra daug, tačiau visuotinai sutariama, kad nuotekas svarbu valyti, nes jos gali būti vienas iš galimų infekcijos šaltinių“, – sako gydytoja L. Kalinienė.

Chloras nebėra „naujausias“

Kai kuriose šalyse jau kuriami sudėtingi sprendimai, o nuotekos tiriamos dėl patogenų.

Austrijos įmonės „VTA Austria“ laboratorijoje molekulinės biologijos ir biochemijos ekspertai kasdien tiria naujus metodus ir inovacijas, siekdami pašalinti kuo daugiau pavojingų virusų ir mikrobų.

Pasak „VTA Austria“ atstovo Baltijos šalyse, bendrovės „Bio Clean Technology“ vadovo Roberto Notkaus, dauguma mikrobų ir virusų sunaikinami nuotekų valymo įrenginiuose, tačiau toli gražu ne visi. Todėl reikia papildomų sprendimų, kad išleidžiamas vanduo būtų švaresnis ir būtų išvengta pavojaus valymo įrenginių darbuotojų sveikatai.

„Nuleidžiamos patogenais užterštos nuotekos būna gyvybingos parą, bet valymo įrengimai veikia nuolat, procesas nenutrūkstantis, todėl reikia būti labai akylais“, – persėja R. Notkus.

Naujoves vandenvaloje diegianti „VTA Austria“, atlikdama kelerius metus trukusius mokslinius tyrimus, sukūrė sisteminį produktą „Hydroprompt Forte“.

Priemonė įterpiama į biologinių nuotekų valymo įrenginius antrinio nusodinimo cikle ir užtikrina, kad visi virusai būtų sunaikinti – poveikis siekia  99,7 procento.

Biofiziniais procesais pagrįstas „Hydroprompt Forte“ virusus sunaikina, o pavojingas bakterijas padengia papildomu sluoksniu.

Tai tarsi oda, po kuria bakterijos jau nebegali vykdyti medžiagų apykaitos ir tampa nekenksmingos, o galiausiai miršta. Nuotekų valymo įrenginiuose nereikia papildomų, daug sąnaudų reikalaujančių struktūrinių priemonių, įmonėms nereikia papildomai investuoti į membranas, ozonavimo ar ultravioletinę įrangą.

„VTA Austria“ pardavimų direktorius centrinei Europai, Skandinavijai ir Baltijos šalims Bernhardas Scheuringeris sakė, kad šiuo būdu teršalai, bakterijos ir virusai valomi Austrijos didmiesčiuose bei nacionalinių parkų miesteliuose, todėl lietuviai galėtų lengvai pasinaudoti jų patirtimi.

R.Lapinskas teigė, kad lėšų inovatyviai veiklai, valymo technologijų kūrimui turėtų atsirasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje iš ES fondų.

„Pinigai papildomiems preparatams įsigyti gali būti skiriami keliant vandens ir nuotekų kainos tarifą. Kita vertus, rajonų politikai dažnai to nenori daryti. Kita galimybė – tikslingai jų skirti iš biudžeto, galbūt net fondo kovai su pandemija“, – svarstė R.Lapinskas.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.