Vieni vandenį perka parduotuvėse, kiti vežasi iš senųjų namų ar nuomojamų būstų, treti kasdien dieną skuba prie šaltinio. Yra ir tokių, kurie vandenį semia iš kapinių šulinio.
Taip gyvena Galgiuose namus pasistatę ar nusipirkę žmonės. Nors daugiau nei 30 kilometrų vandentiekio tinklų tiesimas šioje gyvenvietėje turėjo būti baigtas dar 2017 metų rugsėjį, vandens iki šiol nėra.
Už 2,3 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų vandentiekio ir nuotekų tinklai turėjo pasiekti 360 būstų. Nors dauguma nustatytų defektų jau ištaisyta, vilties, kad artimiausiu metu į Galgius pagaliau įžengs civilizacija, mažai.
Daug biurokratinio darbo
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ tinklų negali eksploatuoti tol, kol nėra pažymos, jog objektas prie miesto tinklų prijungtas pagal projektą ir prisijungimo sąlygų reikalavimus, be to, tinklus reikia ne tik atiduoti eksploatuoti, bet ir užregistruoti, perduoti Vilniaus rajono savivaldybei.
Tokio „Vilniaus vandenų“ atsakymo neseniai sulaukė Gintarė Barbaraušienė ir kiti naujakuriai.
Vienas valdininkas, į kurį kreipėsi kantrybės netekę Galgių gyventojai, net ciniškai pajuokavo, kad vandentiekis šioje gyvenvietėje – kaip nacionalinis stadionas.
Kelis kartus pradedamas statyti ir niekaip neužbaigiamas.
Klausimai – be atsakymų
G.Barbaraušienė pasakojo, kad ne vienas jos kaimynas Galgiuose namus ne tik pasistatė, bet ir baigė įrengti, sustatė baldus, bet gyventi negali.
Anot jos, tiktai visai neseniai paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenys“ tinklų eksploatuoti neperima dėl defektų. Anksčiau tai buvo slepiama.
Keista atrodo ir Vilniaus rajono savivaldybės pozicija: ji tik stebi tarp rangovo ir administratoriaus „Vilniaus vandenys“ atsiradusį nesutarimą dėl nutiestų tinklų kokybės ir nepateikia jokio aiškaus situacijos sprendinio, jei šalims susitarti vis dėlto nepavyks.
„Savivaldybė tik žada suorganizuoti nuotolinį susitikimą su gyventojais ir atsakyti į rūpimus klausimus, tačiau kol kas kvietimo niekas taip ir negavo“, – pasakojo G.Barbaraušienė.
Už įsigytą būstą Galgiuose, kaip ir už nuomojamą laikiną būstą, reikia mokėti, kaip šildyti patalpas be vandens, visai neaišku.
„Žinoma, šito niekada nesupras už nieką niekam neatsakingas biurokratas“, – atsiduso moteris.
Nuseko ir seni šuliniai
Kenčia ne tik Galgių naujakuriai, bet ir senbuviai, kurie taip pat susiviliojo pažadais.
Kadangi buvo paskelbta, jog bus galima prisijungti prie vandentiekio, investuoti į gręžinių ar šiuolaikiškų nuotekų šalinimo sistemų įrengimą tapo neracionalu, brangu ir netvaru.
Juk pabaigus vandentiekio statybas savus įrenginius reikės iškasti ir sunaikinti.
Kol nuotekų tinklai neveikia, gyventojai kiekvieną mėnesį priversti kviesti šias paslaugas teikiančių įmonių darbuotojus. Plečiantis gyvenvietei nuseko seni šuliniai, todėl daug senbuvių geriamąjį vandenį priversti pirkti.
Valdžia nieko nepaaiškina
Apie savo bėdas Galgių gyventojai pasakojo daugybei institucijų, kreipėsi net į Prezidentūrą, bet viskas veltui.
G.Barbaraušienė su šeima įsigijo naujos statybos būstą dvibučiame name.
Šiuo metu būsto įrengimo darbai beveik visai sustoję dėl neaiškios vandens prijungimo datos.
Negana to, apdailos darbams reikalingą vandenį meistras vežėsi plastikinėje taroje iš savo namų arba prekybos centro.
„Planavome jau gegužę įsikelti į naujus namus.
Nuo sausio mėnesio į klausimus dėl vandentiekio girdėjau atsakymą: „Tuoj, jau tuoj“, – pasakojo moteris.
Jai pasirodė ciniška projekto vykdytojos bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ vadovo Viktoro Tankeliuno pastaba, kad įmonė nėra atsakinga dėl gyventojų finansinių nuostolių, nes su jais neturi jokių rašytinių įsipareigojimų.
Beje, šios įmonės atsakymo gyventojai buvo priversti laukti pustrečio mėnesio.
Tyli ir savivaldybė. G.Barbaraušienės žodžiais, jeigu savivaldybė aiškiai pasakytų, kad vandentiekio tinkluose aptiko daug defektų, jų greitai nepavyks ištaisyti, valdininkai žada dėl to bylinėtis, o tai užtruks, šeima pasiryžusi investuoti į gręžinį ir vietinę nuotekų šalinimo sistemą.
Vien tam, kad galėtų apsigyventi išsvajotame būste. Tačiau savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, tyli.
Beje, kelių Rasakilų gatvės namų savininkai neapsikentę surinko pinigus ir šiuo metu vandentiekio tinklus tiesia savo jėgomis. Jie taip pat pasiryžę įsirengti vietines nuotekų šalinimo sistemas.
Laukia jau dvejus metus
Saulės Linkaitės-Tverskienės šeima sklypą Galgiuose įsigijo 2018-ųjų liepos mėnesį, o kitų metų balandį namas jau buvo baigtas statyti.
„Nuo tada namas tuščias, nors galėtume jame gyventi. Neapsikentę įsirengėme nuotekų šalinimo sistemą, bet iki šiol esame priversti nuomotis būstą“, – pasakojo moteris.
Jos šeimai tai papildomi 2,6 tūkst. eurų išlaidų, be to, kiekvieną mėnesį tenka mokėti būsto nuomos mokestį.
Verstis be vandentiekio priversti ir Galgių senbuviai. Šioje gyvenvietėje dešimtmetį gyvenanti Galgių seniūnaitė Vanda Zabulienė vandenį vežasi iš šaltinio, o Tomas ir jo tėvas – kas mėnesį ieško įmonės, išvežančios nuotekas. Tai kainuoja 50–70 eurų.
Lėšas skirsčiusi agentūra tiktai grūmoja
Lėšas nenusisekusiam vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų projektui skyrusi Aplinkos projektų valdymo agentūra nurodė, kad artimiausiu metu su visomis šalimis ketina aptarti tolesnius veiksmus.
Agentūros direktorius Ignotas Šalavėjus nurodė, kad projekto vykdytojai bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų bus pradėtas pažeidimo tyrimas ir galimai pritaikytos finansinės korekcijos.
Projekto įgyvendinimo terminas baigiasi birželio 30-ąją. Tačiau jau pradėti trečiojo etapo tinklų įrengimo darbai, todėl terminas bus pratęstas.
