Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius informavo BNS, kad teismas „Vilniaus vandenų skundą patenkino iš dalies.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja („Vilniaus vandenys“ – BNS) būtų nuolat ir sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, taip pat nenustatyta, kad ji būtų siekusi tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį už aplinkos teršimą“, – nustatė teismas.
„Vilniaus vandenys“ teigė tikėjęsi tokio teismo sprendimo, atsižvelgiant į kitų vandentvarkos įmonių patirtį, tačiau tvirtino, jog teismas nepasisakė dėl kai kurių įmonei reikšmingų aplinkybių.
„Nepaisant to, kad mokestinė prievolė bendrovei buvo smarkiai sumažinta, vis tik teismas nepasisakė dėl kitų mums reikšmingų aplinkybių: aplinkosaugininkų tyrimams paimto mėginio paėmimo procedūrinių pažeidimų, tyrimo patikimumo, tyrimų protokolų“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ Veiklos organizavimo tarnybos vadovas Egidijus Anulis.
AAD atstovas Arūnas Malinovskis teigia, kad departamentas preliminariu vertinimu sprendimo skųsti neketina.
„Esminis dalykas, kad teismas patvirtino mūsų siūlymą. O kad dydis vienoks ar kitoks, ar taikomi tam tikri koeficientai atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes – jokių problemų nematome“, – BNS sakė A. Malinovskis.
Pernai birželį „Vilniaus vandenims“ 7,5 mln. eurų baudą skyręs AAD tuomet teigė, kad bendrovė 2014-2018 metais iš nuotekų valyklų be leidimo į aplinką leido ftalatus.
Dėl šios priežasties „Vilniaus vandenims“ už 2014-2018 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 7,5 mln. eurų.
Tuometinė AAD vadovė Olga Vėbrienė pabrėžė, kad Aplinkos ministerijai 2014 metais pakeitus Nuotekų tvarkymo reglamentą, ftalatai nustatyti kaip prioritetinės prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.
Tai, anot jos, reiškia, kad nuo 2014-ųjų išleisti nuotekas su ftalatais galima tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.
Tuo metu vandentvarkos įmonės tvirtina, kad ftalatų jos išvalyti neįmanoma ir technologiškai – esą tokių technologinių sprendimų neturi ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio vandens tiekimo įmonės
Baudas už analogiškus pažeidimus AAD buvo skyrusi ir kai kurioms kitoms vandentvarkos įmonėms. 1,65 mln. eurų bauda buvo skirta „Kėdainių vandenims“, tačiau teismas vasario pabaigoje sankciją sumažino iki 414 tūkst. eurų.
