Į sankcijų sąrašą įtrauktos Rusijos valstybinė Jūrų gelbėjimo tarnyba, įmonė „Mortransservis“, Samaros šiluminės energetikos turto fondas ir logistikos įmonė „Koksochimtrans“.
Apie sprendimą įtraukti šiuos subjektus į sankcijų sąrašą anksčiau šią savaitę paskelbė JAV Valstybės departamentas.
Sankcijos taip pat bus taikomos Rusijos laivams „Jurij Topčev“, „Vladislav Strižov“, „Baltijskij issledovatel“ ir „Akademik Čerskij“, taip pat „Artemis Offshore“, „Bakhtemir“, „Finval“, „Kapitan Beklemišev“, „Murman“, „Spasatel Karev“, „Narval“, „Sivuč“ ir „Umka“.
Anksčiau Valstybės departamentas perspėjo, kad sankcijos bus taikomos keturiems su dujotiekio statyba susijusiems laivams, taip pat keletui Jūrų gelbėjimo tarnybos laivų.
Iždo departamentas savo ruožtu paskelbė papildomą dokumentą, leidžiančią bendradarbiauti su Jūrų gelbėjimo tarnyba atvejais, nesusijusiais su „Nord Stream 2“.
Anksčiau šią savaitę naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Vašingtonas apsisprendė neįtraukti į sankcijų sąrašą dujotiekio statybų operatorės „Nord Stream 2 AG“, nes to reikalauja JAV nacionaliniai interesai.
Ši amerikiečių žingsnį dėl 12 mlrd. dolerių (10 mlrd. eurų) vertės projekto, kurį Vokietija ir dalis kitų Europos valstybių laiko gyvybiškai svarbiu pastangoms užtikrinti ilgalaikį dujų tiekimą, pasveikino Berlynas ir Maskva, tačiau jis išprovokavo Ukrainos, laikančios „Nord Stream 2“ Rusijos geopolitiniu įrankiu, protestus.
Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, jog prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija „ir toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, nes jis esą susilpnintų Europos energetinį saugumą.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, kurio 95 proc. jau baigta tiesti, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.
Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
Be to, „Nord Stream 2 AG“ vadovas Matthias Warnigas, kaip manoma, palaiko glaudžius ryšius su V. Putinu.
Ukrainos parlamentas penktadienį paragino JAV Kongresą taikyti sankcijas visiems Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ statybų projekto dalyviams.
Kreipimosi autoriai pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ yra „dar vienas Rusijos Federacijos mėginimas pasinaudoti energetika kaip hibridinio karo įrankiu ir kelia grėsmę tiek Ukrainos, tiek Europos energetiniam saugumui“.
Ukraina ir Rusija yra įsivėlusios į įtemptą konfrontaciją nuo 2014 metų kovo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Praėjusiais metais konfliktas buvo aprimęs, tačiau sausį kautynės atsinaujino, o praėjusį mėnesį Rusija buvo sutelkusi 100 tūkst. karių šalia Ukrainos sienų ir Kryme, išprovokuodama NATO perspėjimus.
Maskva vėliau paskelbė, kad jos pajėgos atitraukiamos iš pasienio, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Kijevas sako, kad atitraukimas yra riboto pobūdžio.
