Prieš pusantrų metų savivaldybės Seime apgynė teisę viešosioms paslaugoms vidaus sandoriais rinktis savo įmones. Bet naujoji valdžia šioje rinkoje privačioms bendrovėms bando duris praverti dar plačiau.
Kol kas, kuriant monopoliją, savivaldybių įmones mėginama išstumti tik pakuočių tvarkymo srityje.
Bet manoma, kad tai – tik pirmas bandymas siekiant panaikinti sėkmingai veikiančius vidaus sandorius, kurie daugelyje savivaldybių užtikrina viešųjų paslaugų kokybę ir tęstinumą.
Pasitelkę Konkurencijos tarybą ir giedodami tą pačią giesmę apie viešųjų konkursų būdu mažėsiančias paslaugų kainas valdantieji politikai Seime neslepia siekio ilgainiui viešųjų paslaugų sektoriuje matyti dirbančias tik privačias įmones.
Staigiai papildė projektą
Pirmieji tai bando daryti Aplinkos ministeriją valdantys liberalai.
Ministerija Seimui yra pateikusi Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie jau perėjo visas derinimo stadijas ir sulaukė suinteresuotų šalių pritarimo.
Tačiau teikiant šių pakeitimų įgyvendinimo nuostatas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kaip Seimo narys, išvengęs derinimo procedūros paskutiniu momentu kyštelėjo pasiūlymą, kuris prieštarauja ne tik Viešųjų pirkimų ir Vietos savivaldos, bet ir paties keičiamo Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms.
Šio pasiūlymo esmė – iki kitų metų spalio pakuočių atliekų surinkėjus ir vežėjus savivaldybės privalės parinkti tik viešojo konkurso būdu, nors kiti įstatymai būtinosioms paslaugoms teikti vidaus sandoriais leidžia pasitelkti savivaldybės įmones.
Teikdamas šį pasiūlymą S.Gentvilas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tokiu atveju trečdalyje šalies savivaldybių, kuriose šią paslaugą vidaus sandorių būdu teikia savivaldybių įmonės, tektų nutraukti jau sudarytas ilgalaikes sutartis.
Grėstų didelės išlaidos
Negana to, ministras siūlo, kad viešųjų konkursų atsisakiusios savivaldybės privalėtų pačios susimokėti už pakuočių atliekų tvarkymą.
Pagal dabartinę tvarką pakuočių atliekų surinkimą apmoka gamintojams ir importuotojams atstovaujančios pakuočių tvarkymo organizacijos.
Jos administruoja tvarkymui skirtas lėšas, kurias sumoka kiekvienas pirkėjas, pirkdamas supakuotą prekę.
„Tai prieštarauja dabar galiojančiai sistemai, pagal kurią už pakuočių tvarkymą moka pirkėjai, nes prekės kainoje yra ir tam tikslui numatyta dalis pinigų.
Jeigu vidaus sandoriu savo įmones pasirinkusios savivaldybės už šią paslaugą bus priverstos mokėti iš biudžeto, tų savivaldybių gyventojai už pakuočių tvarkymą mokės antrą kartą“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė.
LSA tokį siūlymą įvertino kaip atvirą reketą.
Rūpinasi verslo interesais
Už pakuočių tvarkymą gyventojų sumokami ir gamintojų bei importuotojų sąskaitose atsidūrę pinigai nukeliauja į pakuočių tvarkymo organizacijas, kurios finansuoja šių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą.
Tačiau konkrečiam tikslui skirti vartotojų sumokami pinigai jau pradedami vadinti privačiomis lėšomis.
S.Gentvilo pasiūlymus gegužės viduryje svarsčiusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė viešai dėstė, kad esą neteisinga, kai organizacijoms atitenkančios privačios lėšos už pakuočių tvarkymą atsiduria savivaldybių įmonėse.
Iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos į ministeriją dirbti pakviesta R.Radavičienė neslėpė, jog šį siūlymą stengsis įtraukti ir į Vietos savivaldos įstatymą, kad prievolė pakuočių vežėjus atrinkti viešojo konkurso būdu būtų ne vienkartinis reikalavimas, o taptų nuolatine nuostata.
Aplinkos apsaugos komiteto nariai ministro pateiktam pasiūlymui pritarė jo net nesvarstę. Tai nenuostabu, nes kartu su S.Gentvilu šį pasiūlymą teikė ir šio komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Nelaukiama teismo žodžio
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė nesuprantantis tokios aplinkos ministro skubos ir noro bent pakuočių atliekų tvarkyme „prakišti“ viešuosius pirkimus.
Viena privati bendrovė teismui yra apskundusi vidaus sandorio būdu Panevėžio savivaldybės pasirašytą sutartį su savivaldybės įmone dėl atliekų tvarkymo.
Suabejojus, ar tokių sandorių įteisinimas Vietos savivaldos įstatyme neprieštarauja Konstitucijai, šis skundas atsidūrė Konstituciniame teisme, kuris greitu laiku jau turi priimti sprendimą.
„Kodėl, nelaukdamas Konstitucinio teismo išvadų, ministras nori, kad savivaldybės nutrauktų turimas sutartis su savo valdomomis įmonėmis ir siekia įpareigoti pirkti atliekų surinkimo paslaugas?
Kodėl siekiama, kad atliekų vežėjai viešojo konkurso būdu būtų parinkti būtent iki kitų metų spalio?
Gal neatsitiktinai ministras Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje yra prasitaręs, kad savivaldybės sutarčių su privačiais vežėjais gali ir nesudarinėti. Svarbu, kad būtų paskelbtas viešasis konkursas“, – savo abejonėmis dalijosi M.Sinkevičius.
Į Lietuvą veržiasi latviai
Viešieji konkursai pakuočių atliekų tvarkymo srityje brukami neva baiminantis savivaldybių įmonių monopolijos. Tačiau būtent toks paslaugų atrankos būdas gali išauginti privatų šio sektoriaus monopolininką.
Savivaldybių įmonės pagal vidaus sandorius pakuočių atliekas tvarko tik 21 savivaldybėje.
Visur kitur vežėjai parenkami viešojo konkurso būdu. Net 20 savivaldybių tokius konkursus yra laimėjusi bendrovė „Ecoservice“, 9 – „Ekonovus“.
Likusiose 10 savivaldybių – kiti privatūs vežėjai.
Trečdalyje savivaldybių dirbančios „Ecoservice“ bendrovės 85 proc. akcijų perkanti viena Latvijos įmonė neslepia savo planų užimti didžiąją dalį Lietuvos pakuočių ir komunalinių atliekų tvarkymo rinkos.
Savivaldybių asociacijai kyla abejonių, ar tokiais aplinkos ministro siūlymais latviams neruošiamas placdarmas?
Viešuosiuose konkursuose pakaktų pasiūlyti dirbtinai sumažintas kainas ir iš rinkos išstumtos savivaldybių įmonės būtų priverstos parduoti pakuotėms surinkti įsigytą techniką, atleisti darbuotojus.
Po keleto metų vėl atkurti reikalingą infrastruktūrą savivaldybėms būtų beveik neįmanoma.
Paslaugų kokybė netenkina
LSA prezidento M.Sinkevičiaus teigimu, vidaus sandorių oponentai nenori pripažinti, kad privačiam viešųjų paslaugų teikėjui iš pradžių rūpi tiktai gaunamas pelnas. Todėl privačios įmonės sutartą darbų apimtį bet kuriuo atveju sieks atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Savivaldybių kontroliuojamų įmonių tikslas visiškai kitoks – kad paslaugos būtų suteikiamos efektyviausiai, o gyventojai būtų patenkinti rezultatu.
Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos prezidentas Edmundas Mulokas pasakojo, kad savivaldybėse, kuriose pakuočių atliekas išveža privatūs vežėjai, dažnai jiems iš paskos priversti eiti savivaldybių komunalininkai.
„Atvažiavo privatus vežėjas, iškratė antrinių žaliavų konteinerį ir išvažiavo.
O kad šalia aikštelėje gyventojai yra padėję į konteinerį netilpusias pakuotes, jam nerūpi“, – piktinosi jis.
E.Mulokas vaizdžiai paaiškino skirtumą tarp vidaus sandorio ir viešojo konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų.
„Koks ūkininkas, turintis jau paaugusius vaikus, darbams samdys svetimus žmones?
Pasikviestas samdinys dirbs tik tai, kas buvo sutarta iš anksto, o už kiekvieną papildomą krustelėjimą reikalaus didesnio atlygio. Svetimas susiruoš išeiti ne darbą baigęs, o pažvelgęs į laikrodį.
Savą vaiką prireikus ūkininkas gali ir anksčiau pakelti, jis neburbėdamas ir iki vėlumos užtruks, kad tik visi darbai būtų padaryti. Juk tuose pačiuose namuose gyvena“, – dėstė E.Mulokas.
Alytus skendo šiukšlėse
Kad privatus vežėjas ne visada yra patikimas, jau patyrė atliekas tvarkantis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC).
Šio centro darbuotojai buvo priversti rūpintis gegužės viduryje „Ekonovus“ neišvežtomis atliekomis. Alytaus mieste perpildytoms konteinerių aikštelėms tvarkyti buvo naudojami visi atsilaisvinę automobiliai ir įvairių padalinių darbuotojai.
Alytaus rajone susikaupusioms atliekoms išvežti skubiai buvo samdomas kitas vežėjas.
„Darėme viską, ką galėjome, kad aptvarkytume šiukšlynus prie perpildytų konteinerių, kurių „Ekonovus“ netuštino keletą dienų.
Vėliau įmonė teisinosi sugedusia technika, susirgusiais darbuotojais, tačiau taip vien šiemet atsitinka jau ketvirtą kartą.
Už daugkartinį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą vežėjui skiriame baudas, bet kas iš to – konteineriai lieka perpildyti.
Kaip galima skatinti žmones rūšiuoti, jei atneštų atrenkamų atliekų nėra kur dėti – konteineriai kelias dienas stovi perpildyti su kaupu“, – piktinosi ARATC Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas.
Prireikia saviškių pagalbos
Komunalinių atliekų tvarkymas strigo ir Kaišiadorių rajone, kuriame savivaldybė prieš trejus metus teismo buvo įpareigota šiai paslaugai skelbti viešąjį konkursą.
Laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi Vilniaus bendrovė VSA, tačiau šiam darbui pajėgumų turėjo nepakankamai.
Konkursą pralaimėjusi savivaldybės įmonė dalį technikos pardavė ir nežinia, ar savo kaina konkurentus galės nurungti kitame konkurse.
Tačiau savivaldybė ir dabar yra priversta prašyti komunalininkų pagalbos, kai gabaritinių atliekų gyventojai suneša daugiau, negu buvo numatyta sutartyje su VSA. Ministras siūlo, kad viešųjų konkursų atsisakiusios savivaldybės privalėtų pačios susimokėti už pakuočių atliekų tvarkymą.
