Uogų ir grybų dar lauksime
„Bala žino dėl to derliaus“, – apie šių metų uogų ir grybų derlių naujienų portalui lrytas.lt sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.
Jis pripažino, kad dabar situacija nėra itin gera. Drėgmė grybams visada gerai, tačiau dėl itin vėlyvo ir vėsaus pavasario uogos tik pradėjo žydėti.
„Oras pakankamai šaltas, vabzdžiukai nelabai skraido ir kasdien palynoja. Aš pats laikau bites, kurios turi atlikti pagrindinį darbą, ir matau, kad jos skraido labai mažai. Uogos pražydės, bet, neduok Dieve, šalna ateis, nes naktys vėsios. Manau, kad šiemet derlius nebus superinis.
Šalia manęs gyvena ūkininkas, kuris augina braškes lauko sąlygomis, tai matau, kad braškes valgysime dar ne tuoj. Lauksime jų dar dvi tris savaites, anksčiau – tikrai nebus. Mėlynių be liepos vidurio irgi neparagausime“, – prognozavo jis.
Be to, gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, šiemet derlius bus ir mažesnis.
„Žemuogės dar žydi, nors birželio pradžioje ir pirmos uogos jau pasirodydavo. Dabar viskas bus porą savaičių vėliau. Šaltas pavasaris labai sumenkins derlių. Pats pasėjau žirnius balandžio mėnesį ir jie nuo tos drėgmės ir šalčio supuvo, reikėjo iš naujo viską atsėti“, – sakė jis, paminėdamas, kad pernai mėlynių derlius buvo rekordinis, tad šiemet tokio gausaus tikėtis tikrai nereikia.
O tai atsilieps ir kainoms. V.Varanavičiaus spėjo, kad šiemet uogų – bruknių, spanguolių, žemuogių – kainos gali kilti net euru ar dviem.
Pirmuosius grybus, V.Varanavičiaus prognozėmis, ragausime apie Jonines. Kitų grybų į mišką, anot A.Gaidamavičiaus, taip pat eisime rinkti vėliau nei įprastai.
„Grybiena visą vasarą kaupia temperatūrų sumą, net galima apskaičiuoti pagal orų prognozes, kada bus pirmieji grybai. Kiekvienai grybų rūšiai reikalinga tam tikra temperatūrų suma skaičiuojant nuo pavasario. Kai temperatūrų suma sukaupta, prasideda masinis dygimas, jei yra pakankamai drėgmės. Kadangi dabar labai vėsus pavasaris, baravykai turėtų pasirodyti nebe rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis, bet rugsėjį“, – portalui lrytas.lt paaiškino gamtininkas.
„Lenkti nugaros“ nenori
Anot V.Varanavičiaus, verslai, užsiimantys lauko grybais ir uogomis, kuo toliau, tuo labiau susiduria su didesniais sunkumais – darbas sezoninis, o sezoninių darbuotojų rasti nelengva. „Į mišką eina nebe tokie solidūs kiekiai žmonių. Gal žmonėms atsirado pinigėlių ir nebėra tos tradicijos, kada atsiradus grybams, uogoms visi bėgte su kibirais, krepšiais, kašikais grybauti, uogauti“, – sakė jis.
Nors pernai baravykų Lietuvoje buvo daug ir kokybiškų, žmonės visų jų iš miškų nesurinko. Vienas kitas sau prisirinko, prisidžiovino ir suvalgė, bet į grybų supirktuves jų nenešė, nors, anot V.Varanavičiaus, kainos supirktuvėse pakankamai geros.
„Į supirktuves neša tie patys žmonės kaip ir kasmet, o jų su kiekvienais metais mažėja, nes vieni turi darbus, o kurie neina į darbą – į mišką irgi nenori, nesivargina. Gauna savo pašalpėles ir jiems gerai.
Už 10 eurų niekas į mišką eiti nebenori. Baltarusijoje ir Rusijoje, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai mažesnis, ir už eurą ar du eina, o pas mus už du tris eurus savo užpakalio nuo suoliuko niekas nepakels ir į mišką nenueis, nors nei sėjo, nei pjovė, tik reikia truputį nueiti nugarą palenkti“, – pasakojo jis.
Tačiau A.Gaidamavičius dėl grybų supirktuvių siūlomų gerų kainų nepritarė.
„Lietuva yra grybautojų tauta, nes Lietuvoje grybus renka visi – iki pat prezidento. Nieko baisaus, jei išnyks grybų supirktuvės, nes supirkimo kainos yra labai mažos, tik alkoholikai tuos grybus ir renka, nes nebeturi kur dėtis. Žmogus, kuris uždirba bent minimalų atlyginimą, tikrai neis rinkti grybų supirktuvėms.
Supirkėjai turės kelti kainas arba užsidaryti, nes jie eksportuoja mūsų miško gėrybes į užsienį ir ten jas parduoda šešis kartus didesnėmis kainomis, nei superka. Pernai už voveraičių kilogramą supirktuvėse mokėdavo 3–4 eurus. Čia juokingos kainos“, – kalbėjo A.Gaidamavičius.
Nebėra picų, nebereikia ir grybų
Grybų verslui koją pakišo ir pandemija. Pagrindiniai grybų pirkėjai yra kavinės, restoranai, kurie ilgą laiką buvo uždaryti, tad ir parduoti grybų nebuvo kam. Nors šiuo metu Lietuvoje maitinimo įstaigų verslai jau atvėrė duris, V.Varanavičius aiškina, kad Lietuvos rinkos neužtenka, nes čia grybų suvartojama nedaug.
„Pagrindiniai baravykų vartotojai yra italai, prancūzai, o ten kavinės, restoranai neveikia. Tuos pačius grybus ir uogas renka mūsų kaimynai. Skandinavai renka voveraites. Jei turi savų voveraičių, jie niekada iš mūsų nepirks, nepriklausomai nuo kainos. Jie yra savo grybų patriotai. Yra Rusijos, Baltarusijos platybės, eksportuojančios daug grybų, uogų“, – vardijo verslo iššūkius V.Varanavičius.
Jo manymu, po kelių metų tokio grybų ir uogų verslo, kokį matome dabar, – nebebus dėl darbuotojų ir poreikio trūkumo. Grybus ar uogas užteks iš kur nors atsivežti, sušaldyti, supakuoti, užmarinuoti ir tokiais pusfrabrikačiais parduoti.
Neaiškus ne tik supirktuvių, uogautojų bei grybautojų verslų likimas. Dėl grybų ir uogų derliaus taip pat vertėtų sunerimti, nes jį prarasti galime dėl kertamų miškų.
„Mažėja vietų, kur grybai ir uogos auga, nes jie neauga pasodintame miške. Miškas turi užgauti, būti šimtametis, kad pradėtų duoti visas gamtos gėrybes. Bet dabar brandūs miškai naikinami, dėl to gali sumažėti derlius“, – patikino A.Gaidamavičius, paminėdamas, kad derlingiausi yra pušynai rytų ir pietų Lietuvoje.
