Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuva yra pirmaujanti ir pagal tarptautinių pervežimų kelių transporto srityje. Tačiau išsamiau išanalizavus Lietuvos sumanios specializacijos pažangos ataskaitą, matyti, kad pagal sumanios specializacijos prioritetą „išmanus, netaršus, susietas transportas“ yra įgyvendinami tik 87 projektai, kurie sudaro vos 6 procentus iš visų 1506 projektų.
Transporto įmonių įsitraukimas į valstybės siūlomas priemones ir finansavimo galimybes yra mažiausias lyginant su visomis kitomis sritimis.
Tai, kad transporto sektorius nerodo didelio susidomėjimo, o pateiktų projektų skaičius yra mažas, rodo sektoriaus neimlumą inovacijoms. O jos yra būtinos norint išlaikyti konkurencinį pranašumą šioje srityje.
Apie tai, kokį inovacijų kelią Lietuva nuėjo, kaip pažangios technologijos gali padidinti konkurencinį pranašumą, kaip toli yra pažengusios kitos šalys ir kokiomis finansavimo galimybėmis gali pasinaudoti Lietuvos verslas, siekiantis diegti inovacijas savo veikloje, kviečiame žiūrėti laidoje „Inovacijų DNR“ jau šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Pasak Gintarės Narakienės, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projekto „TechHub“ vadovės, Transporto ir logistikos sektoriai dar iki šiol yra tam tikroje stagnacijoje. Iki 2018 m. inovacijų ir technologijų šiose srityse Lietuvoje buvo išties labai nedaug.
„Didžiosios investicijos į transporto ir logistikos startuolius pasaulyje prasidėjo tik prieš penkerius metus, o Lietuvoje dar vėliau. Mūsų šalyje ši sritis pajudėjo tik nuo 2018 m. ir po truputį pradėjo diegti technologijas bei inovacijas, kurios padeda įmonėms konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis“, – laidos metu sakė G. Narakienė.
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, inovacijų svarba ekonomikai yra didelė ir ji yra nuolat auganti. Anot eksperto, Lietuva padarė didelį įdirbį ir užaugino transporto sektorių iki vieno lyderiaujančių Europoje, todėl yra didelė grėsmė, kad mūsų šalies verslas, nediegdamas inovatyvių sprendimų, gali prarasti šią lyderystę.
„Mes nesame pigiausios darbo jėgos šalis, todėl šio konkurencinio pranašumo mes nebeturime, o jeigu net ir turime, tai juntame milžinišką spaudimą iš Lenkijos, Rumunijos ir t. t. Todėl turime žengti laipteliu aukštyn, kur mūsų konkurenciniu pranašumu turi tapti inovacijos“, – laidos metu teigė vyriausiasis banko „Luminor“ ekonomistas.
Kaip laidos metu buvo ne kartą paminėta, Lietuvoje dar yra tam tikrų baimių, susietų su inovacijomis, tačiau situacija po truputį keičiasi ir žmonės tampa lakstesni bei drąsesni.
Pandemija, priešingai nei buvo tikėtasi, transporto sektoriui tapo aukso amžiumi ir parodė inovacijų bei procesų skaitmenizavimo būtinumą.
Lietuvoje šiuo metu taip pat galima išvysti puikių valstybinių įmonių skaitmenizavimo pavyzdžių, kurie vieni iš nedaugelio net pasaulio kontekste pasiūlė savo klientams pažangių paslaugų.
Apie tai, kaip Lietuvai sekasi skaitmenizuotis ir kur dar reikėtų pasitempti norint neprarasti konkurencinio pranašumo, žiūrėkite laidoje „Inovacijų DNR“ jau šį šeštadienį, 11 val. 30 min., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
