Infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2018 metų spalio, kadangi visoje Europoje laisvėja suvaržymai dėl COVID-19 ir tai skatina ekonomiką bei kelia energijos kainas, antradienį parodė oficialūs duomenys.
Vartotojų kainų augimas 19-oje euro zonos valstybių pasiekė 2,0 proc., ir tai viršija Europos centrinio banko tikslą, pranešė ES Eurostato agentūra. Pasak Eurostato, kainų prieaugį daugiausia lėmė 13,1 proc. ūgtelėjusios energijos kainos, smarkiai pralenkdamos kitas vartojimo prekes.
Portalas LRT.lt skelbia, kad infliacija šiepia nasrus. Ekonomistai baksnoja į augančias kainas, o blogiausiu atveju galėtų kilti ir bankų palūkanos. Situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pakomentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
– Tai kokie gi tie infliacijos „nasrai“?
– Globaliai matosi ganėtinai stiprus infliacijos augimas. JAV paskelbė, kad paskutiniais duomenimis ji jau sudaro 4,2 proc. metinės infliacijos ir yra linkusi dar augti. Kadangi Lietuva yra pasaulinės ekonomikos dalis, todėl tos tendencijos pas mus taip pat atsiranda.
Ir greičiausiai jos stiprės artėjant metų pabaigai dėl to, kad Lietuva išsiskyrė iš Europos ir net pasaulyje atrodė labai gerai su ekonomikos nekritimu arba labai mažu, lyginant su kitomis šalimis, kritimu per pandemiją.
Todėl šiuo atveju mūsų toks geras pandemijos pergyvenimas lemia, kad mūsų ekonomika iš tiesų gerai atsispirs šiais metais, o tai lydės ir infliacija – kas reiškia, kad kainos kils ir kyla jau praktiškai visose srityse. Pirmiausia tai labai stipriai pajuto statybų sektorius. Taip pat elementarios prekės parduotuvėse – kuras, benzinas, dyzelinas – jau matome ir jų kainų pokyčius.
– Ar liks sektorių, kuriuos galėsime vadinti nepaliestais infliacijos, arba ypatingai jos paliestais?
– Paliestos bus turbūt visos paslaugos, kurios jau atsidaro ir bus teikiamos būtent atostogų metu – čia kainos tikrai liuoktels į priekį. Tikrai matome reikšmingai pabrangusį kurą – jeigu degalų litras prieš metus kainuodavo apie eurą, tai dabar jau matome ir 1,30 Eur, ir daugiau.
Kainų nekilimą matome tuose sektoriuose, kurie vis dar neatsigauna – drabužių sektoriuje kainos nepadidėjo, o gal net ir susitraukė.
Bet kokiu atveju šis kainų augimas paliečia mus visus, nes pabrango visos kasdieninės prekės. Pabrango dėl objektyvių priežasčių – labai stipriai pabrango žaliavos, jau antri metai iš eilės lietuvių atlyginimai auga vidutiniškai po 10 proc.
Dabar prasideda tam tikros lenktynės, ar žmogus sugebės įveikti šios infliacijos pliūpsnį, nes bus didžiulis papildomų atlyginimų augimo poreikis, nes kitu atveju žmonės jaus negatyvias pasekmes.
– Kiek tai laikinas pereinamojo laikotarpio efektas?
– Reikėtų kalbėti scenarijais: vienareikšmiškai šiais metais turėsime aukštą infliaciją ir ji „kandžiosis“. Šiais metais galime priartėti prie 5 proc. infliacijos – neduok Dieve, peršoktume į aukštesnį lygį, tada žmonės tikrai jau pradėtų kelti bangas dėl augančių kainų. Kitais metais infliacija galėtų stabilizuotis tuo atveju, jeigu žaliavos po brangimo klasiškai šiek tiek atpigtų – tai stabilizuoja infliaciją.
Bet yra rizika, kad mes šią spiralę galime įsukti ganėtinai stipriai – ypač tie žmonės, kurie optimistiškai žvelgia į priekį ir bus linkę mokėti tą didelę kainą už prekes. Tada šis sūkurys gali persimesti ir į kitus metus, o tada jau bus negerai. Šių metų infliacija, nors greičiausiai ir bus didelė, taip stipriai nepakenks vartotojų piniginėms – be abejo, susimokėsime daugiau, bet tai nebus toks didelis šokas.
Bet jei tai užsitęs ir kitais metais, tada jau pradėsime kalbėti apie tai, kad pučiame kažkokį ekonominį burbulą, nes aukšta infliacija yra ekonominio burbulo pūtimas.
– Kaip gali būti su bankinėmis palūkanomis?
– Vienareikšmiškai: šiandien „Bloomberg“ vedamajame straipsnyje Centrinio banko vadovė pasakė, kad aukštesnės palūkanos būtų sveikos ekonomikai. Tad palūkanos taip pat augs su infliacija.
