Vis dėlto, stebint tendencijas pasaulinėse žaliavų rinkose ir girdint su kokiais „butelio kaklelio“ efektais jau susiduria ir mūsų statybų sektorius bei pramonės įmonės, reikėtų nusiteikti gerokai aukštesniems kainų augimo rodikliams.
Infliacija įsibėgėja iki gerokai aukštesnio tempo net ir inertiškoje brandžioje JAV ekonomikoje – gegužę metinis kainų augimas čia siekė 5 proc.
Eurozonoje metinė infliacija buvo nuosaikesnė – siekė 2 proc.
Vis dėlto, Lietuva, skirtingai nei daugelis brandžių eurozonos šalių, išsiskiria atsparumu šios pandemijos iššūkiams ir visai kita ekonomine, nei vidutinė eurozonos, temperatūra.
Kai stambiosios regiono šalys laižosi gilias pandemijos žaizdas ir yra strigusios struktūriniuose barjeruose, Lietuva ir kitos jaunosios narės apšyla šuoliui.
Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir numatomas vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija – viena iš jo išraiškų.
Jau gegužę metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,5 proc., o vertinant perspektyvas, rikiuojasi eilė veiksnių, kurie kainų augimą tik paspartins.
Be importuojamų infliatyvių tarptautinių tendencijų, kurios šiemet greit neišnyks, karantino ribojimų visiškas atlaisvinimas programuoja suspaustos vartojimo spyruoklės atšokimą.
Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis įsilies į ekonomiką prekių ir paslaugų vartojimo pavidalu. Toks paklausos šoktelėjimas sudarys sąlygas nuo pandemijos nukentėjusiems verslams kilstelėti kainas ir pagreitinti atsigavimą.
Nors šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai daugeliu atvejų laikini, vis dėlto, perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų-atlyginimų augimo spiralei infliacijos džiną sukišti atgal į butelį nebus taip paprasta.
Mūsų prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 2,7 proc. Stebint operatyviuosius duomenis, ir ši prognozė jau atrodo optimistinė. Kitąmet šis rodiklis gali siekti 3,5 proc.
Indrė Genytė-Pikčienė yra ekomonistė.
