Anot jo, gera žinia ta, kad Lietuva puikiai įveikė šią krizę ir yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kurios BVP jau viršija prieškrizinį lygį.
Tačiau ekonomistas iš karto pamini ir blogąją pusę: „Estija ir vėl mus aplenkė.“
Jis įvardijo, kad Estijos BVP jau yra 3,4 proc. didesnis, palyginti su laikotarpiu prieš krizę. Tuo metu Lietuvos didesnis tik 0,8 proc.
Pasak Ž.Maurico, antroji priežastis, kodėl estai lenkia lietuvius yra ta, kad Estijos biudžeto deficitas 2020 m. buvo gerokai mažesnis nei Lietuvos. Estijoje jis 4,9 proc., o Lietuvoje – 7,4 proc.
„Labai tikėtina, kad Estijoje jis bus mažesnis nei Lietuvoje ir 2021 bei 2022 m., tad Lietuvos ekonomikos augimas ateityje bus mažiau tvarus“, – rašė ekonomistas.
Jo nuomone, estų išsiveržimui į priekį įtakos turėjo ir pandemijos metu Estijoje taikyti gerokai švelnesni karantino ribojimai, kurie ir lėmė mažesnį biudžeto deficitą.
„Švelnesnius karantino ribojimus Estija taiko ir šiuo metu. <...>
Nepaisant švelnesnių karantino ribojimų, Estija nepalyginamai mažiau nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje, o Estijoje – vienas iš mažesnių“, – paminėjo Ž.Mauricas.
Anot jo, Lietuvai pasivyti Estiją bus sunku, nes 2021 m. I ketvirtį Lietuva taikė griežtus karantino ribojimus, neleidusius pilnai išnaudoti ekonomikos augimo potencialo, o šį potencialą bus sunku išnaudoti ir dabar, nes šiuo metu Lietuva vis dar taiko griežtesnius ribojimus nei Estija.
„Be to, Estijoje, kaip ir laisvės šalyje JAV, nėra Galimybių paso, tad ekonominis aktyvumas laisvalaikio paslaugų sektoriuje Estijoje yra didesnis nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, „Google“ gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad Estijoje gyventojų mobilumas laisvalaikio paslaugų ir ne maisto prekybos vietose praeitą savaitę buvo apie 15 proc. didesnis, palyginti su prieškriziniu lygiu, o Lietuvoje jis buvo 10 proc. mažesnis“, – rašė Ž.Mauricas.
Visgi ekonomistas šioje situacijoje rado ir pozityvo: „Šios krizės metu pasirodėme geriau nei Latvija.“
