Lietuvos bankas pasiruošęs reaguoti į NT rinkoje pakilusią temperatūrą – vieną pasiūlymą jau pateikė Susidomėjimas būsto pirkimu istoriškai didelis

Lietuvos ekonomika – viena pirmųjų, sugrįžusių į priešpandeminį lygį. Euro zonos šalių grupėje geriau sekėsi Airijai, tačiau ten prie ūkio atsistojimo ant kojų stipriai prisidėjo farmacijos įmonės, o verslo situacija bendrai buvo prastėlesnė.

„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 10:16 AM, atnaujinta Jun 14, 2021, 11:30 AM

Prie tokių rezultatų Lietuvoje labiausiai prisidėjo stiprios verslo investicijos ir vidaus vartojimas. Solidus buvo ir pramonės sektorius.

Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo. Vis dėlto budrumo reikia dėl augančių biudžeto deficito ir valstybės skolos, tebeegzistuojančios įmonių bankrotų bangos rizikos ir aktyvios gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos.

2022 m. numatomas 4,1 proc. augimas (ankstesnė prognozė – 5,1 proc.).

„Nėra krizės Lietuvoje, kuri neišeitų gera“, – juokavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Infliacija nuo šių metų pradžios padidėjusi. Ji, anot G.Šimkaus, augo dėl atsigaunančios ekonomikos irgi grįžo į priešpandeminį lygį. Gegužę infliacija siekė 3,5 proc. Be kitų veiksnių tam stiprų poveikį turi degalų kainos – jos ketvirtadaliu didesnės nei gegužę prieš metus: degalai šių metų gegužę kainavo panašiai tiek, kiek 2019 m.

Vis dėlto numatoma, kad šiemet infliacijos padidėjimas bus laikinas ir nuosaikus. Lietuvoje šiemet numatoma 2,2 proc., o 2022 m. – 2,1 proc. infliacija. Darbo užmokestis ir toliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai kils vidutiniškai 7 proc., kitąmet – 5,9 proc.

G.Šimkaus teigimu, Lietuvos finansų sistema reikšmingų nuostolių dėl pandemijos iki šiol nepatyrė, o bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jie turi pakankamą kapitalo šarvą ir gebėtų atlaikyti net ir reikšmingą hipotetinį 6,8 proc. ekonomikos nuosmukį.

Į situaciją NT – per padidinamąjį stiklą

Kaip pagrindinės rizikos finansų sistemai įvardijamos suvaržymų paveiktų įmonių finansinės būklės pablogėjimas ir su tuo susiję padariniai ekonomikai bei istoriškai didelį aktyvumą pasiekusios gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkos perkaitimo rizika.

„Vis dėlto pandemija dar nesibaigusi, neapibrėžtumo dar daug, ateityje galimas įmonių bankrotų skaičius“ , – atkreipė dėmesį Lietuvos banko vadovas.

Gyvenamojo NT rinkoje išryškėjo per pandemiją susikaupusios paklausos efektas – reikšmingai padidėjusi paklausa pakėlė būsto kainas ir padidino riziką dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. Būsto kainos pirmąjį šių metų ketvirtį augo 12 proc. Pastaraisiais metais labiau išsiskyrė naujos statybos butų kainų augimas Vilniaus centrinėje dalyje.

„Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būsto kainos šiuo metu vis dar atitinka fundamentalius rodiklius, kurie per pandemiją taip pat gerėjo: sparčiai didėjo atlyginimai, santaupos ir gyventojų skaičius didmiesčiuose. Tačiau užsitęsusio didelio NT rinkos aktyvumo ir pernelyg optimistinių lūkesčių kokteilis galėtų paskatinti netvarų kainų kilimą ir būsto rinkos perkaitimą. Dėl to atidžiai stebime šią rinką ir esame pasirengę reaguoti, kai matysime, kad to reikia“, – sakė G.Šimkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad NT rinkai riziką kelia ne perteklinis kreditavimas, o per pandemiją išryškėjęs vadinamosios suspaustos paklausos spiralės efektas. Su paskola įsigyjamų būstų dalis yra stabili, o nuo perteklinio skolinimosi patikimai saugo Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai.

Labiausiai pakilusi temperatūra jaučiama pirminėje, t. y. plėtotojų parduodamo naujo būsto, rinkoje. Itin daug naujų butų rezervuojama Vilniuje. Vis dėlto gegužę matomas tam tikras rinkos aktyvumo sumažėjimas.

Lietuvos bankas pastebi, kad pirminėje rinkoje formavosi paklausos ir pasiūlos atotrūkis, prisimintos po ankstesnės NT krizės jau spėtos pamiršti spekuliacijos rezervacijomis, kai siekiama ne įsigyti rezervuojamą būstą, bet perparduoti rezervacijos sutartį brangiau. Realiu laiku teikiamų oficialių duomenų apie rezervacijas trūkumas neleidžia objektyviai vertinti šios rinkos tendencijų, todėl Lietuvos bankas pateikė siūlymą privalomai registruoti tokias sutartis.

Sutarčių registras padidintų šios rinkos skaidrumą, padėtų nustatyti preliminarų pardavimų skaičių, sandorių iš brėžinių skaičių ir identifikuoti spekuliacines rezervacijas. NT rinkos tvarumą padidinti galėtų ir NT apmokestinimo peržiūra.

„Iš šiuo metu galima registruoti pirkimo-pardavimo sutartis Registrų centre, tačiau tai – ne prievolė, o galimybė, kuria nesinaudojama, nes nėra reikalavimo.

Tam, kad tai taptų prievole – o mes manome, kad tai turėtų būti privaloma – reikia keisti Civilinį kodeksą. Kreipėmės į Teisingumo ministeriją inicijuodami tokių pataisymų svarstymą, galima tikėtis, kad toks siūlymas ateitų į Seimą.

Manome, kad šita priemonė svarbi ne tik dėl to, kad turėsime daugiau duomenų ir galėsime analizuoti rinką: kai nėra duomenų apie pirmines rezervacijas, kyla labai daug kalbų. O kuriamas ažiotažas gali būti ir marketinginė priemonė, žmonės ima skubėti pirkti būstą nepaisydami kainos“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.

Penktadalį nuperka investicijai

„Gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu – istoriškai didelis, o apie penktadalis visų būstų nuperkama kaip investicija“, – pastebėjo G.Šimkus.

Tačiau G.Šimkus įspėja: kol kas būsto kainų pervertinimo Lietuvos bankas nemato, tačiau itin dideliam aktyvumui išlikus ilgesniam laikui, kainos atitrūktų nuo tikrųjų verčių, o tai galėtų perkaitinti būsto rinką.

Be to, didėjanti infliacija gali suformuoti nepagrįstus lūkesčius ir skatinti didesnį skolinimąsi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?