Prancūzai aiškinsis „veikimo problemą“ Kinijos jėgainėje

Prancūzijos branduolinės energetikos bendrovė „Framatome“ pirmadienį pranešė besistengianti išspręsti veikimo problemą vienoje atominėje elektrinėje Kinijos pietinėje Guangdongo provincijoje, JAV žiniasklaidai pranešus apie galimai ten įvykusį radioaktyvių medžiagų nuotėkį.

„Framatome“ incidentui tirti į komandą pakvietė ir ekspertus.<br> "Scanpix" nuotr.
„Framatome“ incidentui tirti į komandą pakvietė ir ekspertus.<br> "Scanpix" nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 2:39 PM, atnaujinta Jun 14, 2021, 2:39 PM

Televizija CNN anksčiau pranešė, kad JAV vyriausybė tikrina pranešimą apie nuotėkį Taišano atominėje elektrinėje. Tai imta daryti, kai „Framatome“ – Prancūzijos energetikos milžinės EDF antrinė įmonė – perspėjo apie „betarpišką radiologinę grėsmę“.

„Framatome“, kuri yra viena iš šios jėgainės akcininkių, naujienų agentūros AFP gautame pranešime nurodė padedanti spręsti veikimo problemą.

„Remiantis turimais duomenimis, jėgainė veikia neperžengdama saugos parametrų“, – nurodė bendrovė ji.

„Mūsų komandoje dirba ir ekspertai. Juos pakvietėme, kad jie įvertintų padėtį ir pasiūlytų sprendinių bet kokiai potencialiai problemai išspręsti“, – pridūrė „Framatome“.

Dujų koncentracija

EDF vėliau pranešė, kad Taišano elektrinės 1-ojo reaktoriaus pirminėje aušinimo grandinėje užfiksuota padidėjusi tam tikrų inertinių dujų koncentracija. Tai ji pareiškė po to, kai televizija CNN pranešė apie numanomą radioaktyvių medžiagų nuotėkį.

Inertinės dujos, pavyzdžiui, argonas, helis ir neonas, yra chemiškai mažai aktyvūs elementai.

Pasak EDF, jų buvimas sistemoje yra reiškinys, ištyrinėtas ir būdingas reaktoriaus veikimo procedūroms.

Bendrovė taip pat informavo, kad sušaukė jėgainės valdybos neeilinį posėdį. Ji turi pateikti visus duomenis ir būtinus sprendimus.

CNN, remdamasi „Framatome“ laišku JAV Energetikos departamentui, pranešė, kad tarp susirūpinimą keliančių dalykų yra kaltinimas, jog Kinijos saugos priežiūros tarnyba ketina padidinti leistinos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis normas teritorijoje aplink elektrinę, kad jos netektų uždaryti.

Tuo metu vienas JAV pareigūnas CNN sakė, kad prezidento Joe Bideno administracija įsitikinusi, kad objekte krizės padėties dar nėra.

Jėgainę valdanti Kinijos valstybinė įmonė „China General Nuclear Power Group“ sekmadienį vakare paskelbtame pranešime nurodė, kad „Taišano atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse aplinkos rodikliai yra normalūs“.

Įmonė nepaminėjo jokio nuotėkio arba incidento elektrinėje, bet pabrėžė, kad jėgainė atitinka branduolinės saugos reikalavimus ir elektrinių techninius parametrus.

AFP kol kas negavo jokio atsakymo iš Kinijos užsienio reikalų ministerijos arba šios šalies branduolinės energetikos grupės į prašymą pakomentuoti padėtį Taišane.

EPR reaktoriai

Nuo 2018 metų veikianti Taišano jėgainė yra viena pirmųjų pasaulyje, kurioje buvo įrengti naujos kartos EPR reaktoriai. Šio tipo suspausto vandens reaktorių statybos projektai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Suomijoje užsitęsė ne vienus metus ilgiau nei planuota.

Šiuo metu Taišano elektrinėje veikia du EPR reaktorių blokai. Jėgainė yra daugiausiai gyventojų Kinijoje turinčios pietinės Guangdongo provincijos pietinėje pakrantėje.

Prognozuota, kad EPR reaktoriai užtikrins didesnį saugumą ir našumą, palyginus su ankstesnių modelių sistemomis, ir kad juose gaminsis mažiau radioaktyvių atliekų.

2013 metais tuometis Prancūzijos ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) aplankė Taišano jėgainę. Per šią kelionę jis stengėsi pabrėžti, kad Prancūzijos patirtis branduolinės energetikos srityje būtų naudinga didžiulei Kinijos rinkai.

Atominės elektrinės 2019 metais pagamino mažiau kaip 5 proc. Kinijoje suvartojamos elektros energijos, nurodo Nacionalinė energetikos administracija. Tačiau ši dalis ilgainiui turėtų didėti, Pekinui dedant pastangas, kad šalis iki 2060 metų taptų neutrali klimatui.

Kinijoje šiuo metu veikia 47 atominės jėgainės, kurių bendra pagaminamos elektros energijos galia – 48,75 mln. gigavatų. Pagal šį rodiklį šalis yra trečia pasaulyje po JAV ir Prancūzijos. Be to, Pekinas investavo milijardus dolerių branduolinės energetikos plėtrai.

Praeitą mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) gyrė abiejų šalių glaudžius ryšius, atidarydami vienos rusų Kinijoje statomos atominės jėgainės projektą.

Gruodį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinija pirmąkart sėkmingai įjungė savo „dirbtinę saulę“ – tokamako tipo branduolių sąlajos reaktorių HL-2M. Jame galingų magnetinių laukų laikomo plazmos srauto temperatūra gali siekti daugiau kaip 150 mln. Celsijaus laipsnių.

Šis reaktorius yra didžiausias ir pažangiausias eksperimentinis branduolinės sąlajos įrenginys. Mokslininkai tikisi, kad tokie reaktoriai gali tapti nauju galingu ir švariu energijos šaltiniu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.