Projekte pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas.
Patobulintame valstybės biudžeto projekte asignavimai didėja 53,5 mln. eurų. Iš jų 20,7 mln. eurų papildomai skiriama Krašto apsaugos ministerijai užtikrinant 2,03 proc. BVP nukreipimą gynybai. Šis sprendimas siūlomas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) atnaujinus šalių BVP prognozes bei drauge su Prezidentūra sutarus didinti resursus saugumui ir išlaikyti Lietuvos respublikos įsipareigojimus NATO Aljansui.
Stiprėjant įtampai pasienyje 14,4 mln. eurų papildomai skiriama pasienio su Baltarusija apsaugos stiprinimui, o siekiant pagerinti infrastruktūrą Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose – Susisiekimo ministerijai papildomai skiriama 1,05 mln. eurų.
Remiantis naujausiu Finansų ministerijos birželio 11 dieną atnaujintu Ekonominės raidos scenarijumi ir pasikeitusiais makroekonominiais duomenimis, atnaujintas šių metų valdžios sektoriaus balansas. Dokumente prognozuojama 6,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas lyginant su balandį pateiktu peržiūros projektu, kuriame tuomet projektuotas 8,4 proc. BVP deficitas.
„Tai yra geresnis rodiklis negu Europos Sąjungos vidurkis ar euro zonos vidurkis. Europos Sąjungos vidutinis biudžeto deficito lygis yra 7,5 proc., euro zonoje – 8 proc., tai mūsų 6,9 proc. yra geresnis nei kitų Europos Sąjungos valstybių vidutiniškai“, – Vyriausybėje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, žvelgiant į valstybės skolą, projekcijos yra geresnės negu buvo prognozuota rengiant pirminį biudžeto pakeitimo projektą.
„Šiais metais prognozuojame, kad valstybės skolos lygis bus 49,9 proc., kitais metais – 49,6 proc., ir 2023-2024 metais bus 52,4 proc.“, – sakė ministrė.
Lyginant su balandžio mėnesio projektu, atnaujintame biudžeto projekte didėja numatomos pajamos iš visų pagrindinių mokesčių.
Atnaujintame biudžeto projekte, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, valstybės biudžeto pajamos didėja 613,1 mln. eurų, kurių 382,4 mln. eurų sudaro pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių.
Pelno mokesčio pajamos didinamos 38,8 mln. eurų dėl projektuojamo didesnio 2021 metų BVP augimo ir patikslintų prielaidų dėl atidėtų mokėjimų. Akcizų pajamos didinamos 30,2 mln. eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinamos 232,2 mln. eurų dėl projektuojamo spartesnio darbo užmokesčio fondo augimo 2021 metais. Vertinant tik valstybės biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, jos didėja 136,8 mln. eurų.
Pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos 24,9 mln. eurų, įvertinus įmonių priimtus sprendimus dėl šių įmokų mokėjimo už veiklos rezultatus 2020 metus.
Galiausiai, po peržiūrėto pajamų plano ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus padidinimo, finansavimas savivaldybėms didėja 141 mln. eurų, lyginant su gruodį patvirtintu biudžeto įstatymu.
