Įmonės generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas pripažino, kad padėtis pastaruosius metus buvo įtempta.
Visam pasauliui smogusi koronaviruso pandemija palietė ir instaliacinius laidus bei kabelius, laidų pynes gaminančią Panevėžio įmonę.
Tiesa, daug išteklių apsisaugoti nuo pavojingojo užkrato skyręs gamintojas jau dirba beveik įprastu pajėgumu, pradeda du naujus investicinius projektus.
Vienas iš jų – aplinkosauginis, leisiantis apie dešimtadalį elektros energijos pasigaminti patiems iš atsinaujinančių šaltinių.
– Kaip atsilaikėte prieš pandemiją? Dideli nuostoliai? – paklausėme S.Gailiūno.
– Turėjome nemažų problemų, kaip ir visi kiti gamintojai. Dėl karantino nedirbo mažmeninės prekybos tinklai, todėl krito apyvarta, dalį žmonių teko išleisti į prastovas.
Mus gelbėjo eksportas, nes kai kurios valstybės taikė švelnesnius apribojimus.
Svarbiausia, kad iššūkį atlaikėme, išsaugojome darbuotojus. Gamybos nebuvome sustabdę, bet jos apimtis buvo mažesnė.
– Ar pavyko išsaugoti sveiką kolektyvą?
– Neslėpsiu, kad metas buvo labai sunkus, bet vis tiek sugebėjome įsigyti apsaugos priemonių. Kolektyvas didelis, todėl grėsmė tapti židiniu buvo nemenka. Vis dėlto bendromis pastangomis pavyko išvengti masinio susirgimo.
Nebuvo lengva, bet ėmėmės ir nestandartinių priemonių – įrengėme daugiau įėjimų, kad suvaldytume srautus.
Dalis darbuotojų buvo aprūpinti darbo priemonėmis, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Patys įmonėje organizavome testavimą, skiepijimą.
Dabar didžioji dalis darbuotojų jau turi imunitetą, bet mes nešvelniname priemonių. Nors Vyriausybė suteikia vis daugiau lengvatų, tebedirbame laikydamiesi griežtos kontrolės.
– Statybų sektorius sparčiai atsigauna. Gal ir jūs pajutote tą pakilimą?
– Be abejo. Pernai apyvarta buvo kritusi 20 proc., bet šiais metais padėtis keičiasi.
Jaučiame, kad pajudėjo ir individualių namų, ir daugiabučių, ir viešųjų pastatų statybos sektoriai ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse.
Pagyvėjimas yra ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje, atsigauna automobilių pramonė, planuojama pasiekti ar net viršyti prieš pandemiją buvusią apyvartą.
Stabtelėjimas per karantiną įtakos turėjo visiems. Visame pasaulyje dabar stinga žaliavų, jau nekalbu apie smarkiai išaugusią jų kainą. Viskas staiga pabrango, ne visi rinkos dalyviai gali įvykdyti įsipareigojimus.
Tiesa, dalies tiekėjų problemos mums nesukėlė didelių sunkumų, nes esame apsidraudę, – patikimų partnerių turime daugiau.
Nepaisant visų gerų ženklų, džiaugtis neskubame, nes situacija netolimoje ateityje dėl pandemijos dar nėra aiški.
Vilties suteikė prasidėjusi vakcinacija, todėl tikime, kad blogiausia – praeityje.
– Šiemet planuojate investicijų?
– Investicijos bus dvi – įdiegsime naują pakavimo liniją ir paleisime saulės elektrinę. Abiem projektams įgyvendinti gavome ES struktūrinių fondų paramą, tai gerokai palengvino apsisprendimą.
Pradėti naudoti saulės energiją gamyboje planuojame jau šią vasarą, nes visi formalumai baigti, netrukus ant įmonės pastatų stogų bus pradedama įrengti jėgainė. Po poros mėnesių, manau, 500 kilovatų galios elektrinė jau gamins elektrą.
Šio projekto vertė siekia 0,5 milijono eurų, bet pusę sąnaudų padengs parama.
Kitas projektas – pakavimo linija, kurią paleisti planuojame šį rudenį. 0,6 milijono kainuojanti įranga pagerins našumą, padidins mūsų konkurencingumą rinkose.
Šiai investicijai gauta parama sudaro trečdalį visų išlaidų.
– Saulės parko projektas turėtų pagerinti produkcijos patrauklumą tarp užsienio partnerių. Tiesa, kad žaliąja energija pagaminta produkcija vertinama labiau?
– Ekologiškumas ir tvari gamyba jau vertinama ne tik užsienyje. Ši idėja prigyja ir Lietuvoje, daug įmonių investuoja į energiją taupančius ir aplinką saugančius projektus.
Ši investicija mums leis 10 proc. suvartojamos elektros energijos pakeisti žaliąja energija. Apskaičiavome, kad apčiuopiamą naudą pradėsime jausti po šešerių metų – per tiek laiko atsipirks saulės elektrinė.
Bet yra ir kita pusė – prisidėsime prie taršos mažinimo. Tai irgi puiki žinia.
– Kaip pavyksta išlaikyti kokybės kartelę? Juk konkurencija šioje rinkoje labai nuožmi.
– Konkurentų išties turime daug, bet esame sertifikavę kokybės vadybos, darbo efektyvumo sistemas, turime aplinkosauginį sertifikatą, daug investavome į naujausias technologijas, todėl atsilaikome.
Turime teisę savo pagamintus laidus žymėti BASEC ženklu, o automobiliniai laidai ir kabeliai yra sertifikuoti pagal „Volvo“ ir kitų didžiųjų automobilių gamintojų įdiegtų standartų reikalavimus.
Per metus sulaukiame šešių išorinių sertifikavimo įstaigų auditų. Pagal susitarimą į mūsų gamyklą, sandėlį gali ateiti BASEC auditorius bet kuriuo paros metu ir paimti produkcijos pavyzdžius. Tai šį bei tą pasako.
Tokia pat tvarka ir dirbant su didžiausiais pasaulio automobilių gamintojais, kurių įvardyti neleidžia konfidencialumo susitarimas. Bet dirbame su jais 27 metus, esame įgiję patikimo tiekėjo statusą.
– Iš eksporto rinkų „Lietkabelio“ įmonei svarbiausia tebėra Didžioji Britanija?
– Tai buvo pirmoji užsienio valstybė, į kurią pavyko prasibrauti, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga ir mes netekome rinkų. Čia produkciją vežame nuo 1992 metų.
Didžiojoje Britanijoje dirbti nėra lengva, nes britai ne tik kelia aukštą kokybės kartelę, bet ir labai saugo, gina savo rinką.
Joje būti nėra pigu – per metus už licenciją, testavimus, auditus tenka sumokėti apie 100 tūkstančių eurų, bet ši valstybė išlieka didžiausia mūsų užsienio rinka.
Apskritai didžiąją dalį produkcijos išvežame į užsienį – tiekiame į dvylika Europos valstybių. Vietos rinkoje lieka apie 40 proc. mūsų gaminių.
– Vietos gamintojai dažnai pasiguodžia, kad Lietuvoje valstybinės institucijos jų negina, leidžia įvežti abejotinos kokybės produkciją. Kokia situacija Lietuvoje jūsų akimis?
– Lietuvos rinką pavadinčiau labai liberalia, esame viena uoliausiai visas direktyvas vykdančių valstybių, nors dėl to ir nukenčia vietos gamintojai.
Pavyzdžiui, vokiečiai ar skandinavai saviškius gina ir palaiko kur kas labiau. Ten per daug metų yra susiformavęs kultūrinis įprotis – visose srityse pirmumas savam.
O mes esame labai liberalūs, nors manau, kad turėtume susigrąžinti gerą šūkį „Pirk prekę lietuvišką“.
Ir Vyriausybės prioritetas turėtų būti savas gamintojas, sava produkcija.
– Kalbama, kad „Lietkabelio“ produkcija yra savotiškas kokybės matas – į sau, o ne parduoti statomus namus lietuviai montuoja tik panevėžietiškus laidus ir kabelius. Esate tai girdėję?
– Turime savo parduotuvę, partnerių tinklą, tad tokių kalbų tikrai esame girdėję.
Neslėpsiu, kad jos – malonus įvertinimas.
– Ar sumažėjus apyvartai nenusisuksite nuo „Lietkabelio“ krepšinio klubo, kurio pagrindinis rėmėjas esate?
– Laikotarpis kupinas iššūkių, bet suvaldėme finansinius srautus, neįklimpome į nuostolius.
Turime naujos, ekonomiškos įrangos, kuri leidžia efektyvinti gamybą.
Patys suprantate, kad iš krepšinio neuždirbame nė cento, priešingai – klubui skiriame nemažą paramą. Bet tai vertiname kaip socialinį projektą – mūsų miesto žmonės gali turiningai leisti laisvalaikį, džiaugtis pergalėmis.
Septinti metai esame pagrindinis klubo rėmėjas, sugrąžinome į areną sirgalius, prisidedame prie miesto vardo garsinimo. Anksčiau Panevėžio komanda būdavo turnyro lentelės pabaigoje, o dabar kaunasi dėl medalių LKL, garsina vardą Europos turnyruose.
Tikras komandos idėjų generatorius yra „Lietkabelio“ valdybos pirmininkas ir krepšinio klubo prezidentas Alvydas Bieliauskas. Jis yra vilnietis, bet didelę dalį savo laiko ir finansų skiria Panevėžio klubui. Ir tai yra nuostabus požiūris. Būtų gerai, kad taip mąstančių verslo žmonių ir politikų būtų kuo daugiau.
Vizitinė kortelė
- „Lietkabelio“ įmonė įkurta 1958 metais, o po metų pradėjo gaminti emaliuotus laidus elektronikos ir elektrotechnikos gamykloms.
- 1992 m. įmonė pradėjo gaminti Didžiosios Britanijos standartą atitinkančius laidus ir „Volvo“ standarto reikalavimus atitinkančius laidus automobilių ir traktorių instaliacijai.
- Po privatizacijos įmonė 1997 m. viena pirmųjų visoje Lietuvoje įsidiegė kokybės standartą ISO 9001.
- Tais pačiais metais Panevėžyje pradėtos surinkinėti automobilinių kabelių pynės „Volvo“ autobusams ir sunkvežimiams.
- 2003 m. suteikta BASEC licencija, patvirtinanti, kad „Lietkabelio“ gaminiai atitinka Didžiosios Britanijos ir Airijos standartus.
- 2007 ir 2010 m. bendrovei įteiktas Lietuvos eksporto prizas.
- Nuo 2009 m. „Lietkabelis“ aktyviai dalyvauja ES struktūrinių fondų programose, diegia naujas technologijas.
- Dabar bendrovėje dirba 182 žmonės.
