Ji antradienį tai aptarė su „SpaceX“ atstovais Mattu Botwinu ir Diana Kelley.
„Lietuvoje užregistruota kompanija palydovinio interneto paslaugą galės Lietuvoje teikti jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje“, – sakė ministrė.
Planuoja vizitą
Ji taip pat teigė, kad „SpaceX“ atstovai rudenį planuoja vizitą į Lietuvą. Jie susitiks su bendruomene ir įmonėmis, vystančiomis kosmoso technologijas Lietuvoje.
„Tai gera žinia Lietuvos verslui, mokslui, greitesnio interneto norintiems vartotojams ir visai Lietuvai“, – teigė A.Armonaitė.
Pasak jos, lyderystės dėl „SpaceX“ veiklos Lietuvoje ėmėsi susisiekimo ministras.
„Tai yra susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir jo komandos lyderystė, nes būtent jie inicijavo pirmą susitikimą su jais ir kompanija susidomėjo savo plėtra Lietuvoje“, – pasakojo ministrė.
Ji sakė, kad kol kas neaišku, kada „Starlink Lithuania“ steigs biurą Lietuvoje bei tai, kiek lėšų planuoja investuoti.
„SpaceX“ šio mėnesio pradžioje Lietuvoje įsteigė įmonę „Starlink Lithuania“. „Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.
Šiuo metu Žemės orbitoje yra daugiau kaip 1,1 tūkst. „Starlink“ palydovų. Planuojama, kad kosminio interneto ryšio tinklas ilgainiui padidės iki 12 tūkst. palydovų.
Geresnė prieiga
Palydovinis interneto ryšys leis Lietuvoje turėti geresnę interneto prieigą atokesnėse vietose, o tai sudarys žmonėms daugiau galimybių kurti verslus visoje šalies teritorijoje.
„SpaceX“ yra viena didžiausių privačių inovacijų kūrėjų pasaulyje. Gegužę bendrovės kuriamo erdvėlaivio „Starship“ prototipas buvo pirmąkart sėkmingai nutupdytas bazėje Teksase, po nesėkmingų trijų ankstesnių bandymų.
Palydovinis interneto ryšys leis Lietuvoje turėti geresnę interneto prieigą atokesnėse vietose, o tai sudarys žmonėms daugiau galimybių kurti verslus visoje šalies teritorijoje.
Susitikimo metu nuspręsta surengti bendrą Lietuvos kosmoso rinkos dalyvių ir „SpaceX“ komandų susitikimą, kad būtų išsamiau apibrėžtos galimos bendradarbiavimo sritys ir formos.
Lietuva turi didelį potencialą vystyti optikos ir optoelektronikos, lazerių, žemės stebėjimo technologijų, palydovų variklių, skirtų manevruoti kosmose, technologijas ir kosminių sistemų programinę įrangą.
Ministrės teigimu, kosmoso sektoriaus augimas ir komercinimas yra viena prioritetinių ministerijos krypčių, o šiuo metu šalyje yra daugiau nei 30 kosmoso tiekimo grandinėse dalyvaujančių įmonių, iš kurių viena vidutiniškai sukuria 0,5 mln. eurų pardavimo pajamų.
Realu tikėtis, kad per 5 metus kosmoso kompanijų skaičius Lietuvoje išaugs daugiau nei 2,5 karto ir pasieks apie 80 bendrovių.
Pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų, ji kasmet paauga apie 6,7 proc.
Lietuva šį pavasarį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, o bendradarbiavimas su EKA sukuria galimybę padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir suteikia postūmį šalies ateities verslams bei duoda tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.
Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.
