Suvirintojų algos lenkia vadybininkų: siūlo negrūsti vaikų į universitetus ir rinktis šias profesijas – uždirbs 2–3 tūkst. eurų

Nors Lietuvos ekonomika koronaviruso krizę atlaikė ir vis dažniau kalbama apie spartų atsigavimą, anot „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavusių ekspertų, pandemija išryškino reformų poreikį viešajame sektoriuje, struktūrinio nedarbo problemą bei iššūkius, kylančius dėl poreikio neatitinkančių kvotų darbuotojams iš trečiųjų šalių.

Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>T.Bauro nuotr.
Nors bedarbiai teigia darbo neieškantys dėl mažo atlyginimo, N.Mačiulis įsitikinęs, kad tai dažniau lemia kvalifikacijos stoka.
Nors bedarbiai teigia darbo neieškantys dėl mažo atlyginimo, N.Mačiulis įsitikinęs, kad tai dažniau lemia kvalifikacijos stoka.
Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai statybose dirbti nenori.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 27, 2021, 3:57 PM

Dirbti gali, bet nenori

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasidėjus pandemijai šaliai prognozavo optimistinį scenarijų. „Savo optimizmą pavadinčiau realizmu, nes jis atsispindi realiuose rodikliuose“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, balandį užimtumas grįžo į priešpandeminį lygį. „Apgyvendinimo, maitinimo sektoriuje jis išlieka žemas, bet žmones įdarbina per pandemiją beveik nenukentėjęs pramonės ir statybų sektorius“, – paaiškino N.Mačiulis.

Nepaisant to, pandemija išryškino struktūrinio nedarbo problemą. Pramonės ir IT sektoriai sako, kad jų veiklą stabdo darbuotojų trūkumas, tačiau nedarbas vis dar siekia 10 proc. „Vadinasi, darbuotojai arba neturi tinkamų kompetencijų, arba nenori dirbti“, – konstatavo N.Mačiulis.

Pasak jo, pernai užimtumas augo, nes dalis grįžusių emigrantų įsiliejo į Lietuvos darbo rinką. Prisidėjo ir iš trečiųjų šalių atvykstantys darbininkai. „Mums reikia nuspręsti, ką daryti su bedarbiais, kai laisvų darbo vietų per daug“, – perspėjo ekonomistas.

Darbo jėgos trūkumą pastebi ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, lietuviai nenori dirbti pramonės ar statybos srityje, todėl be darbo jėgos iš trečiųjų šalių išsiversti nepavyks.

Jis viliasi, kad pasibaigusi pandemija turėtų sumažinti nedarbo lygį, tačiau, jei taip nenutiktų, paragino valdininkus imtis ryžtingų veiksmų.

„Po poros mėnesių matysime, ar tai buvo struktūrinis nedarbas, ar išmokų padarinys. Jei tai išliks, tada kiekvienai savivaldybei reikėtų analizuoti savo bedarbius, o jei jie nesikeičia, stabdyti išmokas. Ir, žinoma, būtų racionalu mokesčius naudoti pagal paskirtį, o ne tam, kad išlaikytume struktūrinius bedarbius“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo V.Janulevičius.

Vaikosi aukštojo mokslo diplomų

„Suvirintojas ar kitas panašias kompetencijas turintis asmuo uždirba daugiau nei vadybininkai ar pastudijavę ir vos egzaminus išlaikę globalios enterprenerystės studentai, nelabai žinantys, ko išmoko ir negalintys rasti darbo“, – sakė N.Mačiulis.

Ekspertai pastebėjo, kad mokyklas baigę jaunuoliai nori įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau nesigilina, ar studijų programos atvers galimybes įsilieti į darbo rinką. „Taip, visi nori įgyti aukštąjį išsilavinimą. Nė vienas iš tėvų nenori, kad jų vaikai dirbtų statybose“, – kalbėjo V.Janulevičius.

N.Mačiulis pažėrė kritikos universitetų veiklai. Pasak jo, Lietuva turėtų atsisakyti siekio aukštąjį išsilavinimą padaryti prieinamą kiekvienam. „Pasaulyje taip nevyksta, – piktinosi N.Mačiulis. – Jei žmogus nesimokė, vos išlaikė egzaminus, jis neturėtų įstoti į universitetą. Bet įstoja. Kol moki pinigus, tave praleidžia net nesimokantį. Tai yra žala ekonomikai, nes žmogus neįgyja jokio amato. Universitetai šiuo atveju užsiima verslu, taip neturėtų būti“, – pabrėžė ekonomistas.

Pasak jo, kas ketvirtas abiturientas Lietuvoje neįgyja minimalių gebėjimų. Tuo metu Estijoje tokių yra mažiau nei kas dešimtas. Nors Lietuva švietimui skiria kartais daugiau nei turtingiausios Vakarų valstybės, rezultato nematyti. Tai, ekonomisto teigimu, atskleidžia poreikį optimizuoti švietimo tinklą.

„Galbūt moksleivis nesugeba spręsti trigonometrinių lygčių, tačiau taptų puikiu elektriku arba santechniku ir uždirbtų 2–3 tūkst. eurų per mėnesį. Kodėl universitetai ir tėvai jį vilioja priešinga kryptimi?“, – svarstė N.Mačiulis.

Algos augo 101 proc., našumas – 29,6 proc.

Nors bedarbiai teigia darbo neieškantys dėl mažo atlyginimo, N.Mačiulis įsitikinęs, kad tai dažniau lemia kvalifikacijos stoka.

„Atlyginimai per dešimtmetį Lietuvoje užaugo 101 proc., o našumas – tik 29,6 proc. Tai – baisiausias dalykas. Todėl turime investuoti į švietimą, automatizavimą, kad pramonė taptų našesnė“, – perspėjo V.Janulevičius.

Į Lietuvą noriai atvyksta darbuotojai iš trečiųjų šalių, tačiau jų atvykimą riboja nustatytos kovotos.

Pasak N.Mačiulio, šiems metams nustatyta 32 tūkst. kvalifikuotų imigrantų kvota yra „visiškas neatitikimas“, nes vien balandžio mėnesį darbdaviai užregistravo 40 tūkst. laisvų darbo vietų. Atvykstantys darbuotojai, ekonomisto teigimu, sukurtų pridėtinę vertę, dirbdami statybose paspartintų bei atpigintų šį procesą.

Ekspertai pabrėžė, kad stambiosios pramonės plėtrą stabdo tarp verslo ir valdžios tvyranti įtampa. „Valdžios požiūris į stambųjį verslą nėra palankus. Valdžia dažniau save mato kaip gynėjus nuo stambiojo verslo. Ar mes turėtume ginti Lietuvą nuo stambaus verslo, ar turėtume jį privilioti? Man tikrai sunku suprasti, kuo mąstoma“, – stebėjosi N.Mačiulis.

Pandemijos iššūkius puikiai atlaikiusiam pramonės sektoriui pavojų kelia brangstančios žaliavos.

„Reikėtų sulyginti investicines sąlygas su kaimyninėmis šalimis. Estija turi paskatą reinvestuojamam pelnui: kai žmogus išsiima dividendus, sumoka daugiau mokesčių nei Lietuvoje, o investicijos į IT ir žaliąjį sektorių yra neapmokestinamos. Tokiu atveju, mums reikia sukaupti papildomų lėšų, kad išgyventume žaliavų pabrangimą. Mums reikia suvienodinti investavimo sąlygas, kad Lietuva taptų patraukli užsienio investuotojams“, – paaiškino V.Janulevičius.

Jam antrino ir N.Mačiulis. Pasak jo, Estijos bendrasis vidaus produktas pirmąjį ketvirtį buvo aukštesnis dėl „Volkswagen“ grupės investicijų į Estiją, kurias, tikėtina, pritraukė palanki mokestinė aplinka.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.