6–10 eurų už kilogramą šviežių žuvų nėra menka kaina. Maždaug tiek tenka pakloti perkant, pavyzdžiui, šviežią, atvėsintą afrikinį šamą, upėtakius, daugėliau – sterkus.
Vis dėlto žuvis yra vienas svarbiausių visavertės mitybos raciono produktų. Štai todėl pastaruoju metu „Norfa“ žuvies asortimentą papildė šviežiomis poros rūšių žuvimis.
„Žuvies skyriuose, esančiuose didžiosiose tinklo parduotuvėse, nuo gegužės pradėjome prekiauti balta žuvimi. Artėjant kiekvienam savaitgaliui, penktadieniais, pirkėjams siūlome atvėsintų doradų, pabandėme prekiauti ir vilkešeriais“, – sakė „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Renkasi didesnes žuvis
Nuo birželio pradžios prekybininkai stebi, kokia žuvis yra patraukliausia pirkėjams. Pirmiausia jiems buvo siūloma dviejų dydžių doradų – stambesnės yra ir šiek tiek brangesnės už smulkesnes. Didžiųjų kilogramas kainuoja 6,49 euro, mažųjų – 0,5 euro pigiau.
„Abiejų kokybė yra ta pati, tačiau didesnės žuvys, pasirodo, žmonėms patrauklesnės. Tikėtina, todėl, kad iš jų paruoštas kepsnys taip pat didesnis. Pats esu išbandęs jas abiejų dydžių. Kuo didesnė šios rūšies žuvis, tuo išraiškingesnis patiekalų skonis.
Taigi keturių savaičių stebėjimai rodo, kad lietuviai vis dėlto linkę sumokėti šiek tiek daugiau, bet rinktis didesnes žuvis. Tai mums buvo svarbu išsiaiškinti, kad galėtume pakoreguoti užsakymus“, – sakė D.Dundulis.
Daugės pardavimo vietų
Baltąja žuvimi penktadieniais bei savaitgalį prekiaujama didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse – „Hyper Norfa“, XXL bei XL, iš viso – maždaug 70-yje jų.
Didžiosios parduotuvės, kuriose yra ant ledo vėsinamos žuvies skyrius, pirmiausia buvo tapusios savita eksperimento vieta. Kadangi šviežia žuvis yra greitai gendantis produktas, reikėjo, kad pirkėjai ją pastebėtų, paragautų, dar kartą įsigytų. O tada jau galima didinti jos pasiūlą.
„Buvome užsakę ir šviežių, atvėsintų vilkešerių, tačiau pirkėjai jų dar neatpažįsta, pardavimas buvo menkas. Bet šios baltosios žuvys yra brangesnės už doradas, jų kilogramo kaina siekė 7 eurus, gal todėl pirkėjai jų nedaug pirko“, – svarstė D.Dundulis.
Abiejų rūšių baltosios žuvys atvežamos iš Turkijos – valstybės, kuri nuo seno garsėja šių žuvų auginimu komercijai.
„Tai kokybiškos žuvys, o mūsų rūpestis – sureguliuoti užsakymus taip, kad jomis galėtume prekiauti prieš kiekvieną savaitgalį. Lietuviškų žuvų – lydekų, sterkų – prekyba priklauso nuo Kuršių marių žvejų sėkmės, o baltųjų žuvų visada turėsime tiek, kiek užsakysime, tai yra tiek, koks bus pirkėjų poreikis“, – sakė pašnekovas.
Didžiosios „Norfos“ parduotuvės nuolat prekiauja ir Lietuvos žuvininkystės ūkiuose užaugintais karpiais. Tai taip pat šviežios, atvėsintos žuvys, tačiau ne visi žmonės jas mėgsta dėl jose esančių ašakų gausos.
Apskritai „Norfos“ tinklas vienas pirmųjų nutraukė prekybą gyvomis žuvimis iš akvariumų. Tai buvo padaryta maždaug prieš aštuonerius metus, kai dar nebuvo kilę protestų, ginančių gyvūnų gerovę. „Supratome, kad toks pardavimo būdas nei žmonėms, nei mums nėra priimtinas“, – sakė D.Dundulis.
Ėmė vertinti įvairovę
Ar mūsų šalies žmonės dažnai perka žuvį? Dažniau nei mėsą?
„Kur jau ten, – klausimas privertė pašnekovą nusišypsoti. – Žuvis tesudaro kokį šimtadalį parduodamo mėsos kiekio.“
Tuo nė nereikėtų stebėtis. Šviežios, atvėsintos žuvys santykinai yra brangios, tačiau mitybos racione tai vienas būtinųjų produktų.
Tiesa, tendencijos pamažu keičiasi – doradų pardavimas „Norfoje“ nuo gegužės iki šiol gana sparčiai didėja. O tai, anot prekybininkų, liudija, kad žmonės pradeda vertinti produktų įvairovę.
Tačiau yra ir dar vienas niuansas – prekybininkai viską įstengia atgabenti ir pateikti parduoti, tačiau reikia, kad ir pirkėjai išprustų.
„Žuvies galiojimo laikas yra trumpas. Jeigu ji nebus laiku parduota, abi pusės liks nepatenkintos. Pirkėjai – kad žuvis ne pirmo šviežumo, mes – kad patyrėme nuostolių. Todėl tobulėti reikia ir mums, ir jiems.
Švieži produktai yra kokybiškiausi, bet šviežius reikia ir greitai parduoti“, – prekybos logiką priminė D.Dundulis.
Marinuoti gaminiai
Vasaros sezono prekių asortimentą „Norfoje“ birželio pabaigoje papildė ir marinuotos krevetės. Tai naujas marinuotas gaminys, skirtas kepti kepsninėse.
„Griliui skirti marinuoti mėsos gaminiai turi didelę paklausą, todėl tikimės, kad jos netrūks ir krevetėms. Tai dar vienas mūsų produktas, susijęs su mūsų pasirinkta strategija didinti žuvies bei jūrų gėrybių pasiūlą ir jų įvairovę“, – kalbėjo pašnekovas.
Pirkėjai nepraeina ir pro didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse esančius kulinarijos skyrius. Keptos jūrų lydekos, žuvies kotletai – tai kasdieniai produktai, kurie dažnai perkami dienos pietums.
Įvairių rūšių šaldyta žuvis šaldikliuose taip pat yra būtina asortimento dalis. Tačiau visa tai dar neparodo pardavėjo veiklos kokybės.
„Šviežia, atvėsinta žuvis, nelaikyta šaldymo kamerose, yra priimtiniausia ir dėl jos skonio, ir maistinių savybių. Jos parūpinti – mūsų užduotis.
Pagalvojome ir apie tai, kad ilgas karantinas daugumą žmonių privertė dirbti sėdimąjį darbą namuose, nebuvo ir daug galimybių sportuoti.
Taigi retkarčiais ir dėl mažesnio kalorijų kiekio pravartu mėsą pakeisti žuvimi, juo labiau kad maisto įvairovė naudinga organizmui“, – užsiminė D.Dundulis.
Svarbi vieta mitybos piramidėje
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas
„Žuvys skirstomos į dvi grupes – riebias ir neriebias. Neriebi baltoji žuvis yra visaverčių baltymų šaltinis. Pagal biologinę vertę jie prilygsta mėsos baltymams, taigi juose yra visų organizmui reikalingų aminorūgščių.
Baltymai – ląstelių statybinė medžiaga: vienoms jų žuvus kitos atsinaujina, todėl ypač svarbu, kad šių medžiagų netrūktų augantiems vaikams.
Kita nauda – aminorūgštys būtinos imuninių ląstelių statybai. Taigi kad būtų stipri imuninė sistema, reikia gauti pakankamą kiekį visaverčių baltymų – tokių, kokie yra būtent baltojoje žuvyje. Ir jeigu žmogus valgo mažiau mėsos, bet nevengia žuvies, jis šių medžiagų gauna pakankamą kiekį.
Apskritai baltoji žuvis yra lengvai virškinama, ji tinka ir vakarienei, nes neapsunkina skrandžio.
O riebios žuvies privalumas – polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3, gausa. Deja, Lietuvos gyventojai šių žuvų valgo mažai ir su maistu negauna pakankamo omega-3 rūgščių kiekio. Organizmui jos yra svarbios, nes mažina širdies bei kraujagyslių sistemos ligų riziką, menkina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Žuvyje yra ir mineralinių medžiagų ir daug fosforo, kalcio, įvairių riebaluose tirpių vitaminų. Biologiškai tai labai vertingas maistas.
Idealiausia, kad žmogaus mitybos racionas būtų įvairus – kad jis valgytų ir riebios, ir neriebios žuvies. Tačiau mūsų atliekami tyrimai rodo, kad daug žmonių nors ir mėgsta žuvį, negali jos dažnai įsigyti – gera, kokybiška atvėsinta žuvis yra gana brangi.
Kita vertus, žuvis yra vienas tų produktų, kuriame leidžiama tam tikra teršalų koncentracija. Ir kai kurie žmonės vengia žuvies vien dėl to, kad apskritai tokia tarša egzistuoja.
Universalios mitybos taisyklės, kurių reikėtų laikytis kiekvienam žmogui, atsispindi maisto pasirinkimo piramidėje. Daugiausia žmogui reikia tų produktų, kurie yra piramidės apačioje: grūdinių produktų, daržovių, vaisių. Šiek tiek mažiau reikia pieno produktų, kiaušinių, žuvies, paukštienos, mėsos, riešutų, augalinio aliejaus – visi jie organizmui svarbūs.“
Šis tas apie baltąją žuvį ir jos savybes
- Paprastieji vilkešeriai buvo viena iš pirmųjų komerciškai auginamų žuvų rūšių Europoje. Jie buvo auginami Viduržemio jūros pakrančių lagūnose ir potvynių veikiamuose užutėkiuose. Tai yra svarbiausios komerciškai auginamos žuvys Graikijoje, Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Egipte.
- Dorados dėl maistinių savybių buvo vertinamos senovės Romoje ir Graikijoje – buvo sugalvota jas dirbtinai auginti baseinuose su jūros vandeniu. Toks metodas taikomas ir šiuo metu Turkijoje, Ispanijoje, Graikijoje.
- Doradų mėsoje yra boro, geležies, fluoro, ličio, jodo, vario, mangano ir daugelio kitų elementų, reikalingų visavertei mitybai, o kartu – ir skydliaukės veiklai.
