Finansiniame plane svarbus turinys, o ne forma: paaiškino, kodėl būtina įvertinti aplinkos veiksnius

Kurdami naują veiklą verslininkai padaro finansinius sprendimus, kurie gali lemti, kaip ateityje bus vertinama išorinio finansavimo paraiška. Tikimybę gauti palankų įvertinimą padidina finansinis planas, kuris be kita ko pagerina ir pačios organizacijos stabilumo galimybes.

Pasiruošti finansinį planą reikia dėl dviejų pagrindinių priežasčių.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Pasiruošti finansinį planą reikia dėl dviejų pagrindinių priežasčių.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, ECIU universiteto studijų ekspertė Gerda Žigienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, ECIU universiteto studijų ekspertė Gerda Žigienė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 1, 2021, 8:00 AM, atnaujinta Jun 30, 2021, 5:58 PM

Pasiruošti planą reikia dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kad patys verslininkai įsivardintų verslo stipriąsias bei silpnąsias vietas, ir tam, kad pasiruoštų nuosekliam pokalbiui su kredito įstaigos paskolų vadybininku.

„Neturėdamas verslo plano verslas gali tikėtis gauti finansavimą, bet pats kredito vertinimo procesas, tikėtina, užtruks daug ilgiau, nes į tuos pačius kredito klausimus teks atsakyti bet kokiu atveju“, – paaiškino „Swedbank“ Lietuvoje Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas Laurynas Dailydė.

Anot jo, prireikus kreiptis finansavimo visada verta, nes net ir jo negavus, tikėtina, bus aiški tiek tokio sprendimo priežastis, tiek kelias, kaip finansavimą gauti ateityje. „Ko nerekomenduotume, tai kreiptis dėl finansavimo tik tam, kad pasitikrintumėte, ar bankas kredituotų vieną ir kitą verslo idėją.

Daugumos sėkmingų verslo idėjų pagrindinis variklis yra verslo savininkų noras ir tikėjimas verslo idėja. Tai yra pridėtinė vertė verslui išlyginti netolygumus, kurie verslo procese neišvengiami. Jei versle paliktume tik sausą finansinį verslo pagrindimą, dalis verslo idėjų žlugtų dar iki pesimistinio scenarijaus“, – patarė „Swedbank“ atstovas.

Vertina dinamiką

Tiems verslininkams, kurie ketina kreiptis į banką finansavimo, reikėtų susitelkti į šiuos rodiklius: įmonės nuosavybės lygį, finansinių skolų lygį, likvidumą (gautinų/mokėtinų sumų balansas), skolų aptarnavimo rodiklį.

Verta žinoti, kad kredito įstaigos žiūri ne tik einamojo laikotarpio finansinius rodiklius, bet ir jų dinamiką – pokyčius per metinius/ketvirtinius laikotarpius.

Plane turi būti aiškiai išdėstytas verslo tikslas, pagrįsta ekonominė verslo prasmė, finansiniai rodikliai turi atitikti bendrą to verslo sektoriaus dinamiką.

Iš esmės verslo plane reikia pagrįsti, kaip atrodys normalus verslo scenarijus, koks ir dėl kokių priežasčių gali sekti pesimistinis scenarijus. Šalia turi būti aiškus planas, kokios priemonės bus naudojamos tam, kad vėl būtų įmanoma sugrįžti prie normalaus verslo scenarijaus.

Jei dėstytume papunkčiui, esminiai elementai turėtų būti šie:

  • finansinio plano normalus ir pesimistinis scenarijai, priemonės pastarojo švelninimui;
  • verslui reikalingo išorinio finansavimo apimties pagrindimas;
  • nuosavo kapitalo poreikis, šaltiniai, kilmė, savininkų patirtis;
  • pagrindinių konkretaus verslo rizikų analizė;
  • priklausomai nuo verslo rūšies papildomos dalys gali būti susijusios su aplinkosaugos reikalavimų išpildymais, standartais, leidimas, licencijomis, priešgaisriniais reikalavimais ir t.t.

Ne lapų skaičius svarbiausia

„Finansiniame plane svarbus turinys, bet ne forma. Ne lapų skaičius ar paskaičiavimų kiekis yra svarbiausi. Verslo plane iškelta verslo idėja turi būti pagrįsta teisingu matematiniu skaičiavimu ir apginta ekonomine verslo logika“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas.

Apibrėžti, koks nuokrypis nuo plano dar gali būti laikomas sveiku, o kada jau reikėtų sunerimti, nėra taip svarbu, kaip svarbu, ar apskritai buvo numatyta tokio nuokrypio galimybė, ar buvo žinomos tokio įvykio atsiradimo tikimybės, ar tokio pokyčio buvo galima tikėtis ir kas buvo daroma, kad tai neįvyktų ar būtų sušvelninta įtaka. Jei kasdieninėje veikloje atsiranda ir mažų nuokrypių, kurių atsiradimo priežastis yra prasta ar atsaini verslo vadyba, net ir gera verslo idėja gali likti neįgyvendinta.

Pradėkite nuo finišo

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, ECIU universiteto studijų ekspertė Gerda Žigienė dėliojant planą pataria pradėti nuo finišo: turėkite aiškią viziją, kaip jūsų projektas, kuriam prašysite finansavimo, bus įgyvendintas, kokios jo perspektyvos ir tikslai.

„Tik tuomet, kai yra aiškus verslo planas, verta pradėti dėlioti finansinį planą, t.y. „įvilkti verslo planą į skaičių rūbą“. Kitaip bet kokie skaičiavimai neturės tvirto pagrindo, nes tikslas nėra finansinis planas. Tikslas yra sėkmingas projekto ar veiklos, kuriam reikalinga finansavimas, įgyvendinimas“, – pabrėžė finansų ekspertė.

Kitas dalykas, į ką būtina atkreipti dėmesį dėliojant finansinį planą – įmonės amžius ir verslo ciklas. Reikia aiškiai suvokti, kokiame įmonės išsivystymo etape apskritai yra galimybė kreiptis dėl banko paskolos. Pradiniame įmonės vystymosi etape paprastai veikla finansuojama iš nuosavų lėšų, tuomet galima svarstyti rizikos kapitalo, verslo angelų ar sutelktinio finansavimo galimybes ir tik po 2-3 metų veiklos, kai pajamų srautas stabilizuojasi, verta galvoti apie paskolos galimybę. Anksčiau finansų institucijai yra sunku įvertinti įmonės veiklos perspektyvas ir stabilumą.

Trys scenarijai

G.Žigienė antrina „Swedbank“ ekspertui: įsivertinkite galimybę mokant palūkanas ir pagrindinę paskolos sumą absorbuoti rinkos nuosmukius. Čia verta pasidaryti optimistinį, realistinį ir pesimistinį scenarijus.

„Prieš rengiant konkretaus projekto finansinį planą, patarčiau žvelgti plačiau – kokios rinkos tendencijos, ekonomistų prognozės, Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų normų prognozės, koks konkretaus kliento profilis, į kurį bus orientuoti pardavimai. Tyrimai rodo, kad 30-70 proc. nesėkmių lemia aplinkos įvykiai, nepriklausantys nuo pačios įmonės veiklos, tad rengiant finansinį planą labai svarbu įvertinti aplinkos veiksnius, – patarė finansų profesorė. - Kalbant apie finansinius rodiklius, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, prognozuojant pinigų srautus, reikia suprasti, jog pelnas nelygu pinigų srautams. Kitaip tariant, prognozuojamas pelnas dar nereiškia, kad bus užtikrinti pakankami pinigų srautai, kurių reikia sklandžiam paskolos ir palūkanų mokėjimui“.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, koks yra santykis tarp pastovių ir kintamų išlaidų. Didelė pastovių išlaidų – administracinės, nuomos – dalis išlaidų struktūroje sukelia riziką, kad esant ekonominiam nuosmukiui arba pajamų netolygumui, įmonė greitai atsidurs nuostolių zonoje.

Dažniausios klaidos

Tarp dažniausių klaidų, kurias daro rengiantieji finansinį planą, G.Žigienė mini tai, jog, skaičiuojant pagrindines investicijas, neįvertinamas einamųjų išlaidų padidėjimo poreikis, todėl įgyvendindami projektą susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu dėl nesuderintų pinigų srautų.

Tarkime, rengiant finansinį planą gamybos linijos finansavimui, neįvertinamas papildomas pinigų srautų poreikis žaliavoms, papildomai darbo jėgai ar padidėjusioms komunalinėms išlaidoms finansuoti.

Kita klaida – prognozuojant būsimas pajamas tai daroma dabartinių pinigų vertės pagrindu, t.y. pagal dabartinę vertę skaičiuojami ateities pinigų srautai. Tokiu būdu, ateityje nuvertėjus piniginiam vienetui, po kelių metų realus projekto pelningumas bus mažesnis, nei prognozuotas nominalus, todėl būtina diskontuoti būsimus pinigų srautus.

„Neužtenka „priduoti“ paraišką. Įgyvendinant projektą reikia nuolat grįžti prie pradinių skaičiavimų ir sekti, kiek jie atitinka realų įgyvendinimą, o iškilus problemiškai situacijai į ją reaguoti: pagalvoti apie veiksmų planą“, – aiškino ekspertė.

Ji atkreipė dėmesį – svarbu finansinį planą ruošti ne finansinei institucijai, o sau: kritiškai įsivertinti padėtį ir galimybes, metų gale peržvelgti pasiektus rezultatus ir apsvarstyti klaidų priežastis bei pasekmes, į kurias būtų atsižvelgta ruošiant kitų metų finansinį planą. Kitaip – kaip gi palyginsite, ar įmonė pasiekė užsibrėžtus tikslus, ar juda numatyta kryptimi?

Optimaliausias kelias planui ruošti

G.Žigienė įsitikinusi: verslininko ir specialisto tandemas yra optimalus būdas tinkamai parengti finansinį planą. Smulkiojo ir vidutinio verslo vadovai dažniausiai būna savo srities specialistai ir neturint finansų valdymo žinių ir patirties.

Norint ne tik paruošti finansinį planą, bet ir kryptingai valdyti įmonės finansus, būtina žinoti bent jau finansų valdymo principus: finansinių sprendimų pobūdį bei kur kiekvienas finansinis sprendimas atsispindi finansinėse ataskaitose, pagrindinių finansinių ataskaitų formavimo principus ir kokia informacija kurioje ataskaitoje parodoma, suprasti ir interpretuoti bent 5-6 pagrindinius finansinius rodiklius, taip pat turėti investicinių projektų vertinimo pagrindus.

„Jei to nėra, reikia kreiptis į specialistą. Tačiau, kaip ir minėjau – svarbu ne tik parengti planą, bet nuolatos grįžti prie jo įgyvendinimo, sekti ir valdyti situaciją, taigi tokiu atveju vėl reikalinga specialisto pagalba“, – kalbėjo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.