Birželio 22 d. priėmęs įstatymą Seimas įstaigoms persitvarkyti davė laiko iki liepos 4 d. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė portalui lrytas.lt sakė, kad, nors įmonės verčiasi per galvas mėgindamos spėti persitvarkyti, tačiau tą daro su džiaugsmu. „Ta lengvata kaip oro gurkšnis“, – apibūdino maitinimo sektoriaus nuotaikas ji.
Visgi E.Šiškauskienė teigia, kad kyla ir problemų. „Susidarė situacija, it mums sakytų: išlošėte milijoną, bet ar spėsite jį atsiimti iš banko?
Yra visokių neaiškumų, iš narių sulaukėme labai daug klausimų, kuriuos renkame ir su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) darysime susitikimą. Kol kas tų klausimų daugiau negu atsakymų: pavyzdžiui, kaip reikės viešbučiams komplektuoti maitinimą ir panašiai“, – kalbėjo LVRA prezidentė.
Sudėtingiausia, anot jos, yra perprogramuoti kasas: „Kaip spės perprogramuotojai, nežinau, nes jų Lietuvoje nėra tiek daug. O kai per savaitę reikia kelis tūkstančius įmonių perprogramuoti, yra ką veikti, bet palaipsniui tvarkomės. Dar laukiame, gal prezidentas vetuos įstatymą, tad dar visokio nerimo yra, na, bet girdėjome, kad nevetuos“.
O štai LVRA viceprezidentas, restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis nesklandumus vadina nerimtais. „Norint rasti problemų, jų visada galima prisigalvoti. Galų gale, niekas nedraudžia ir toliau taikyti 21 proc. PVM. Bet, turint omenyje, kokia tai yra pagalba verslui, visa tai, ką reikėjo padaryti, yra smulkmenos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Anot LVRA viceprezidento, svarbiausia, kad PVM lengvata buvo pritaikyta liepos 1 d., o ne dar po kelių mėnesių. „Geriau vėliau, negu niekada. Pavyzdžiui, Vokietija lengvatinį PVM jau taiko nuo praeitų metų birželio 1 d., tad mes vėluojame metus ir vieną mėnesį, jau nekalbant apie tai, kad pas mus karantinas buvo vienas ilgiausių Europoje“, – sakė G.Balnis.
Pašnekovo teigimu, jo valdomuose restoranuose jau visos kasos perprogramuotos, mat programavimo darbams buvo pradėta ruoštis savaitę prieš, todėl šiandien viskas ir veikia tvarkingai.
„Sunkiausia buvo kasas perprogramuoti, ataskaitose išskirti eilutes... Bet jei atsimintume laiką prieš dešimtmetį, kai PVM keitėsi net kelis kartus – iš 18 proc. į 19 proc., iš 19 proc. į 21 proc. – tai mes jau tą esame perėję ir turime patirties“, – priminė G.Balnis.
Kiti verslininkai taip pat į smulkmenas numoja ranka. Vilniuje kavinę ir restoraną turinti verslininkė Natalija tikino, kad nesvarbu, kiek laiko buvo duota persitvarkyti – svarbiausia, kad ilgai lauktas įstatymas išvis buvo priimtas.
„Dažniausiai visi dirba su kompiuterinėmis kasomis, bet net ir ne kompiuterines labai lengva perprogramuoti. Mus aptarnaujanti įmonė prie keturių kasų užtruko apie 2 val.
Dar užtruko kasos programoje paskirstyti, kam lengvata priklauso, o kam – ne: pavyzdžiui, maistas teikiamas išsinešti vienkartinėse pakuotėse, kurios, kaip neatsiejama maisto dalis, apmokestinamos 9 proc. PVM, bet kavos puodelis apmokestinamas jau 21 proc. PVM, kadangi pirkti puodelį, ar ne, jau pasirenka pirkėjas.
O PVM juk skirtas tik maistui ir gėrimams. Tad kiekvienai prekei atskirai teko pakoreguoti tą PVM, bet tai apskaitininkei užtruko gal vieną dieną“, – savo patirtį pasakojo ji.
VMI Mokesčių informacijos departamento vyresnioji patarėja Aušra Davidavičienė portalui lrytas.lt sakė, kad mokesčių administratorius pastebi šiuo metu išaugusį susidomėjimą lengvatinio PVM tarifo taikymu.
„Dažniausiai klausiama, kokioms prekėms ir paslaugoms taikomas lengvatinis tarifas, bei kaip bus su kasos aparatų perprogramavimu nespėjus tinkamai pasiruošti pokyčiams.
Verta pastebėti, kad lengvatinį PVM tarifą galima prisitaikyti ir nespėjus perprogramuoti kasos aparato – tereikės išrašyti buhalterinę pažymą ir joje perskaičiuoti pritaikytą (kasos aparato kvite išmuštą) standartinį PVM tarifą į lengvatinį PVM tarifą“, – pastebėjo A.Davidavičienė.
9 proc. tarifas vietoj 21 proc. taikomas nuo ketvirtadienio, liepos 1 d., ir bus laikinas – iki 2022 metų pabaigos.
Lengvata bus taikoma kavinių, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms, taip pat ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, kad PVM lengvata siūloma „ne tam, kad kotletas būtų pigesnis“, o siekiant paremti nuo koronavioruso krizės nukentėjusį maitinimo verslą, todėl ji veiktų kaip subsidija jam.
Maitinimo įmonės sako, kad dėl lengvatos gausiančias pajamas skirs didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą.
