Tačiau kol ekologijos šalininkai džiūgauja, kai kurie šiais gaminiais prekiaujantys verslininkai tokiu sprendimu nėra patenkinti. Jų manymu, Lietuva turi puikiai veikiančią rūšiavimo sistemą, o ir ekologiškos alternatyvos plastikiniams gaminiams brangesnės.
Reikalavimai griežtės
Didžiausios Baltijos šalyse ekologiškų maišelių gamyklos „Bagfactory“ bendraįkūrėjas ir vadovas Gvidas Krolis įsitikinęs, kad naujoji ES direktyva – tik pradžia.
„Europa jau seniai siekia mažinti plastiko vartojimą ir ateityje reikalavimai tik griežtės. Net naujajame ES ekonomikos gaivinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas ekologijai, žalumui ir žiedinei ekonomikai“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Pagal 2018 metų ES statistiko tarnybos „Eurostat“ duomenis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, Latvijoje – 327. Tai aukščiausi rodikliai visoje ES. Palyginimui – visoje ES vienas gyventojas per metus sunaudoja 100 plastikinių maišelių, o mažiausias plastikinių maišelių naudojimas fiksuojamas Vokietijoje (20) ir Belgijoje (28).
„Eurostat“ plastikinių maišelių sunaudojimo statistika rodo, kad Vakarų Europos valstybės jau seniau pradėjo kovoti su plastiko vartojimu. Lietuvoje tai kol kas dar naujas reiškinys, tačiau vis labiau populiarėjantis, pastebėjo G.Krolis.
„Pavyzdžiui, 2016 m. pagamintus daugkartinius gamtai draugiškus maišelius daugiausiai eksportuodavome į užsienį, bet nuo 2020 m. jais labiau jau domisi Lietuvoje esančios įmonės“, – kalbėjo jis.
Nors ne iš polistireninio putplasčio ir ne iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius plastikinius gėrimų indelius bus galima parduoti, naudoti ir po 2021 metų liepos 3 d., tačiau jie turės būti paženklinti.
Visgi G.Krolis mano, kad gaminantys maistą išsinešti verslininkai pereis prie gaminių iš popieriaus, o dalies – pavyzdžiui, stalo įrankių – bus atsisakyta iš viso.
Verslininkų nuomonės išsiskiria
Tačiau portalo lrytas.lt kalbintų verslininkų nuomonės išsiskyrė. Vieni draudimą laiko nereikalingu, kiti – teisingu ir neišvengiamu žingsniu.
Pakavimo medžiagomis ir vienkartiniais indais prekiaujančios įmonės „Lenpaka“ direktorius Edvardas Januškevičius draudimą sako vertinąs neigiamai. „Turime puikiai veikiančią rūšiavimo sistemą ir sąmoningą visuomenę, o tos kelios plastiko lėkštės, įrankiai niekaip nepakeis ekosistemos“, – įsitikinęs verslininkas.
Visgi kad naujasis draudimas gali atnešti nuostolių, E.Januškevičius galvos nesuka: įmonė jau antrus metus prekiauja ekologiškais vienkartiniais indais.
Tuo tarpu kiti verslininkai sako alternatyvias pakuotes jau seniai besirenką ir be jokių draudimų. „Huracan Coffee“ Mažmeninės prekybos vadovė Irma Kratulienė tikino, kad kavinių tinklas nuolat ieško tvarių sprendimų, tačiau juos atrasti vis dar nelengva.
„Kavos pasauliui tai ypač jautrus klausimas. Esame priklausomi nuo pakuočių industrijos, gamintojų ir tiekėjų – kiek pastebiu, didžioji dalis Vilniaus kavinių, kai tik gamintojai sukuria ir tiekėjai pasiūlo, iškart keičia savo puodelius į draugiškesnius gamtai.
Mūsų pačių vienkartiniai kavos puodeliai yra kompostuojami, šiaudeliai, maišeliai, visos priemonės, kurioms galima alternatyva, pas mus pakeistos“, – pasakojo ji.
Pašnekovė taip pat priminė, kad klientai visada gali prašyti gėrimus ir maistą ruošti į jų atsineštą tarą. Visgi tokiu atveju šie indai turėtų būti švarūs, mat neretai jie personalui paduodami nešvarūs, o jų išplauti galimybių nėra – dėl pandemijos kavinėms negalima plauti indų rankomis, privalu naudoti indaplovę.
Indų parduotuvės „Žana“ komercijos direktorė Viltė Kačerauskaitė sprendimą taip pat vertina teigiamai. Anot jos, šie gaminiai teršia gamtą ne vien išmesti – juk kuo daugiau vystosi maisto išsinešti sritis, tuo daugiau tų indų reikia pagaminti, o gamybos proceso, transportavimo metu aplinka irgi teršiama.
„Atsisakyti vienkartinių plastikinių indų ruošiamės jau gerus keletą metų, nes bendradarbiaujame su užsienio gamintojais ir diskutuojame apie tai jau seniai.
Tai nebuvo didelė mūsų asortimento dalis, todėl tikimės, kad nepatirsime nuostolių, tuo labiau, kad yra alternatyvų. Pavyzdžiui, cukranendrių, kviečių sėlenų, palmių lapų, popieriniai, kartoniniai indai. Mes patys prekiaujame ekoplastiko, kuris natūraliai suyra per 60 dienų, gaminiais“, – pasakojo V.Kačerauskaitė
Keisis kainos
G.Krolio teigimu, daugumos prekių, supakuotų į ekologiškas pakuotes, kaina gali šiek tiek keistis. „Bet čia yra normalus reiškinys: kai kuriamas naujas gaminys – šiuo atveju ekologiška pakuotė – yra naudojamos naujausios gamybos technologijos. Iš pradžių tokios technologijos būna brangios, bet, joms tobulėjant, gamyba turėtų atpigti.
To geriausias pavyzdys yra elektriniai automobiliai. Prisiminkite, kiek kainavo elektromobilis prieš 5 metus ir kiek dabar? Manau, anksčiau daugelis apie jį galėjo tik pasvajoti, tačiau dabar elektromobilis įperkamas daugumai“, – aiškino pašnekovas.
E.Januškevičiaus skaičiavimais, ekologiški vienkartiniai indai yra apie tris kartus brangesni už plastikinius analogus. Kad ekologiška pakuotė beveik visada yra brangesnė, patvirtino ir I.Kratulienė, tačiau tikino, kad dėl naujojo draudimo jų įmonė neketina perskaičiuoti galutinės prekių kainos.
„Jeigu 50 vnt. indelių maistui išsinešti kainuodavo apie 8 eurus, dabar kainuos apie 20 eurų“, – paskaičiavo V.Kačerauskaitė.
Plastiko gaminius pakeisti nelengva
Visgi plastiko gaminius pakeisti ekologiškais kol kas nėra paprasta. I.Kratulienė pasakojo atvejį, kai kavinių tinklas bandė krakmolinius dangtelius, tačiau turėjo jų atsisakyti, nes šie nebuvo atsparūs karščiui, lydėsi, blogai uždengdavo puodelį, dėl ko įmonė turėjo netikėtų nemalonių situacijų su klientais.
„O kavos pupoms ypač svarbu barjerinė pakuotė, kad būtų išsaugotas aromatas, šviežumas. Greitai turėsime tokią pakuotę be folijos, nemaišytų medžiagų, ją bus galima rūšiuoti perdirbimui. Tai sudėtingas sprendimas“, – kalbėjo ji.
Tačiau G.Krolis sako, kad tobulėjant technologijoms tokių atvejų, kai plastiko gaminių neišeina pakeisti ekologiškesniais, vis mažėja.
„Pavyzdžiui, mes šiuo metu gaminame gamtai draugiškus maišelius iš 50 proc. perdirbtos medžiagos, tačiau neseniai kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais pirmieji pasaulyje sukūrėme gamybos mašiną ir technologiją, leidžiančią maišelius gaminti 100 proc. iš panaudotų PET butelių“, – naujoves pasakojo jis.
V.Kačerauskaitė apskritai sako siūlanti naudoti daugkartinius indus. Pavyzdžiui, kai kurios kavinės dabar perka ekologiško plastiko indus, į kuriuos supakuotą maistą klientas suvalgo, tada išplauna indus ir atiduoda atgal į kavinę.
„Taip pat dabar su partneriais prancūzais intensyviai vystome projektą maistui išsinešti naudoti grūdinto stiklo – 100 proc. ekologiškos medžiagos, nes jos gamyboje daugiausia naudojamas tik smėlis – indus.
Užsisakydami maistą į namus klientai jį gauna grūdinto stiklo induose, už kuriuos sumoka depozitą, o šį gali atgauti grąžindami indus į kavinę. Juk už vienkartinius indus klientai irgi susimoka dažniausiai patys, tačiau jų jau negali grąžinti, o turi išmesti“, – pasakojo ji.
Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 metų. Tačiau siekiant, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva galutinai įgyvendinti ES direktyvą nutarė nuo šių metų liepos.
