Jis atkreipė dėmesį, kad už energetiką atsakingi Lenkijos pareigūnai, įskaitant neseniai Lietuvoje viešėjusį Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinį Piotrą Naimskį, laikosi pozicijos, jog po sinchronizacijos nei Baltijos šalyse, nei Lenkijoje neturėtų būti elektros iš trečiųjų šalių.
„Tai yra vertinimas žmonių, kurie atsakingi už Lenkijos energetiką. Čia jų vertinimas, net ne mano vertinimas. Aš manau, kad tokie teiginiai apie Kaliningrado AE kol kas neturi pagrindo. Bent jau tol, kol neišgirdau iš Lenkijos pareigūnų skirtingos nuomonės“, – sakė D.Kreivys.
Anot jo, lenkai tokios pozicijos laikėsi ir pasirašydami daugiašalius sinchronizacijos susitarimus, ir viešuose bei privačiuose pokalbiuose.
„Žmonės, kurie atsakingi už strateginę Lenkijos kryptį, ir viešai ir privačiai teigia priešingai, nei rodo šita informacija. Galima manyti, kad ji arba neatitinka tikrovės, arba yra kažkokios hibridinės operacijos dalis“, – pabrėžė ministras.
„Elektrai tekėti reikalingos jungtys. Gali vengrai, gali serbai ar bet kas kitas kalbėti ką nori, bet kol nėra jungčių į Lenkiją, kol iš Lenkijos aukščiausių pareigūnų girdime priešingą nuomonę, tol neturiu pagrindo manyti, kad kažkas pasikeitė“, – teigė D.Kreivys.
Lenkijos portalas „Polytiki Inside“ pirmadienį paskelbė, kad V.Orbanas ir Z.Solorzas-Zakas nori pastatyti atominę elektrinę Kaliningrade – lenkų verslininko įmonė „Ze Pak“ esą domisi galimybe įsigyti 2013 metais įšaldyto Baltijos atominės elektrinės projekto akcijų.
Pranešime teigiama, kad Z. Solorzas-Zakas šiuo klausimu diskutavo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu ir valstybės turto ministru Jaceku Sasinu.
Anot šaltinio, „Ze Pak“ partnere šiame projekte turėtų tapti Vengrijos energetikos įmonė MVM.
Baltijos atominės elektrinės projektas buvo sustabdytas 2013 metais, kadangi noro pirkti elektrinėje pagamintą elektrą nereiškė nei Lenkija, nei Lietuva.
