Hjustono metodistų ligoninėje dirba per 22 tūkst. darbuotojų. Iš jų apie 170 skiepytis nesutiko, tad buvo nušalinti nuo darbo, o atlyginimas jiems nemokėtas. Šiems darbuotojams nurodyta, kad, jei per tam tikrą laiką pasiskiepyti nesutiks, bus iš viso atleisti.
117 darbuotojų kreipėsi į teismą – pateikė ieškinį dėl reikalavimo per prievartą skiepytis nuo COVID-19. Jennifer Bridges, slaugytoja ir pagrindinė šios bylos ieškovė, sakė, kad, jei ji bus atleista dėl atsisakymo skiepytis, tai būtų neteisėta, o vakcinos apskritai yra eksperimentinės ir pavojingos, rašė „Reuters“.
Tačiau teisėjas visus šiuos argumentus atmetė ir pripažino, kad ligoninės vadovai, reikalaudami darbuotojų pasiskiepyti, tik norėjo savo darbuotojus, jų artimuosius bei pacientus apsaugoti nuo koronaviruso. Anot jo, kiekvienas laisva valia renkasi – skiepytis ar ne, tačiau, jei skiepytis atsisakoma, teks darbo ieškotis kitur.
Teisėjas taip pat nurodė, kad Teksaso įstatymai saugo darbuotojus nuo atleidimo iš darbo tik jei tai susiję su reikalavimu vykdyti neteisėtą veiklą.
Bausti atleidimu iš darbo – vargu, ar teisinga
„Apex Legal“ advokatas Vilius Martišius pripažino, kad sunku vertinti JAV teismų sprendimus, nes jų teisinė sistema yra visiškai kitokia nei Europai būdinga kontinentinė teisė. Dėl šios priežasties avokatas nemano, kad JAV teismų sprendimai galėtų tapti precedentu Lietuvos ar kitų Europos šalių darbdaviams bei paskatintų elgtis juos taip pat.
„Mūsų teismai gali visiškai priešingai teisiškai kvalifikuoti panašias ar analogiškas situacijas“, – portalui lrytas.lt paminėjo jis.
Vis dėlto V.Martišius pripažino, kad iš principo tokia situacija įmanoma ir Lietuvoje, nes tai – konkretaus darbdavio sprendimas ir teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti darbuotojams ir kaip elgtis, jeigu tų reikalavimų darbuotojai neįvykdo.
Jeigu tokia situacija nutiktų Lietuvoje, pasak advokato, lemiamą reikšmę turėtų argumentų svarumas.
„Jeigu darbdavys kaip pagrindinį argumentą dėl privalomo skiepijimosi nurodytų tai, jog jis siekia, kad darbuotojai neužkrėstų pacientų ar kitų kolegų, manau, nebūtų pakankama ir svaru. Juk, kiek žinoma iš dabar viešai skelbiamos informacijos, skiepas neapsaugo nuo to, kad pasiskiepijęs asmuo netaps viruso nešiotoju ir neužkrės kitų.
Darbuotojo pagrindinis argumentas, žinoma, būtų jo žmogaus teisės, laisvas apsisprendimas dėl savo sveikatos. Juk kiekvienas suaugęs veiksnus asmuo turi teisę spręsti, kaip gydytis, ar iš viso gydytis ir pan. Jo poziciją gali sustiprinti ir tai, kad jis neatsisako dirbti, neatsisako padėti visuomenei – gydyti sergančių ar mirštančių pacientų. Todėl bausti jį už tai atleidimu iš darbo vargu, ar teisinga ir moraliai pateisinama“, – komentavo situaciją V.Martišius.
Kartais prievarta gali būti pateisinama
Dovydas Vitkauskas, teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė, kad anksčiau minėta byla JAV teisininkams itin įdomi, o teikti apeliacijas dar galima, tad jos baigtis nežinoma.
„Ši byla svarbi, nes parodo išsivysčiusių demokratijų naują požiūrį į darbo teisę, kontraktus tarp darbdavio ir darbuotojo, ir naujus įsipareigojimus, kuriuos tokių svarbių krizių kaip COVID-19 metu darbdavys į sutartį gali įrašyti“, – paminėjo D.Vitkauskas.
Jis pripažino, kad ligoninių negalima lyginti su kitomis įstaigomis, nes jose tiesiogiai dirbama su pacientais, kurių gyvybėms gresia pavojus.
„Šios bylos principo negalėsime pritaikyti kitais atvejais, bet jurisprudencija juda ta linkme, kad bus visiškai normalu prašyti iš darbuotojų daugiau įsipareigojimų, solidarumo, ypač tada, kai svarbiausia yra klientų sveikata, o pacientai juk bet kokiai ligoninei yra duona ir druska. Apie juos, be abejo, kartais reikia galvoti net daugiau nei apie savo darbuotojų interesus.
Todėl ligoninių, kaip darbdavio, sprendimas ne tik skatinti, bet ir versti darbuotojus skiepytis yra pateisinamas“, – sakė D.Vitkauskas.
Privalomumas tik sukiršintų
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokiai minčiai nepritarė. Anot jos, tai, kas vyksta JAV, nebūtinai tinka ir Lietuvai.
„Mūsų darbdaviai, be abejo, labai norėtų prievartinio skiepijimo ir apie tai buvo kalbėta ne kartą, buvo užsiminta, kad įstatymai galėtų keistis. Bet aš vis tiek esu įsitikinusi, kad prievarta tik dar labiau žmones nuteiktų priešiškai, sukiršintų.
Tie, kurie norėjo pasiskiepyti, pasiskiepijo ir be prievartos. Šiuo atveju tikrai geresnis įrankis būtų skleisti teigiamą informaciją, skatinti skiepytis aiškinant, kodėl tai yra svarbu“, – portalui lrytas.lt pasakojo I.Ruginienė.
Ji sakė, kad kartais kliūtis pasiskiepyti sudaro patys darbdaviai, pavyzdžiui, neišleisdami darbuotojų pasiskiepyti darbo metu.
„O kur diskusijos dėl „skiepadienių“ nuėjo? Į niekur. Buvo puiki idėja – suteikti vieną laisvą dieną pasiskiepijus. Aš ir pati pasiskiepijau, tad žinau, ką reiškia pirma diena po skiepo.
Bet darbdaviai „skiepadieniams“ pasakė – jokiu būdu ne, o juk galėtų tam pritarti ir jie, ir Vyriausybė“, – paminėjo I.Ruginienė.
Išimčių dėl privalomo skiepijimo ji netaikytų net ir ligoninių darbuotojams, nors apie tai anksčiau ir buvo kalbėta. „To net neprireikė, nes nepasiskiepijusių sveikatos priežiūros specialistų yra tik labai mažas procentas“, – sakė ji.
Iš dviejų blogių reikia rinktis mažesnį
Visgi Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas turi kiek kitokią nuomonę. Jis pabrėžė, kad skiepų efektyvumo vertinimai – labai skirtingi.
„Taip didžiavomės Izraeliu ir kitomis šalimis, kad paskiepijo daug gyventojų, bet dabar matome, jog plinta atmainos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Pasak D.Arlausko, apie koronavirusą dar žinome nedaug, o patirtis ir laikas parodys, kaip jį galima efektyviai suvaldyti. Kai viskas bus aišku, tada ir bus galima spręsti – reikia ar nereikia privalomų skiepų, o jei reikia, ar į tai įtraukti ir teismus.
„O gal pasirodys, kad reikia eiti kitu keliu ir taikyti draudimus žmonėms, kurie nepasiskiepiję? Pavyzdžiui, drausti lankytis viešose vietose, tegul jie sėdi namuose“, – svarstė darbdavių atstovas.
Visgi, jo nuomone, jei būtų 100 proc. pripažinta, kad skiepai iš tiesų yra veiksmingi, tada privalomiems skiepams jis pritartų bei norėtų, kad tai būtų įgyvendinta Lietuvoje.
„Iš dviejų blogių turime rinktis mažesnį – reiktų pažeisti kažkieno teises dėl sveikatos.
Dabar susirgimų mažėja. Bet masinė vakcinacija vykdoma tuo laikotarpiu, kuriuo ir pernai sumažėjo sergančiųjų, nors skiepų nebuvo. Tad ar čia skiepai suveikė? Negalime atsakyti“, – sakė jis.
O kaip žmogaus teisės?
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras paminėjo, kad diskusija dėl privalomų skiepų – rimtas žmogaus teisių klausimas, o tam, kad skiepai taptų privalomi, reikia svarių argumentų.
„Aš nesu nei už, nei prieš. Aišku, tokios diskusijos prasideda ir reikia pasverti situaciją, įsiklausyti į daug ekspertų: ne tik į tuos, kurie yra už privalomus skiepus, bet ir į tuos, kurie įspėja dėl neigiamų pasekmių. Reikia pasverti privalomo skiepo naudos ir žalos santykį“, – kalbėjo D.Pūras.
Tačiau paklausus, ar privalomas skiepijimas neprieštarautų žmogaus teisėms, direktorius konkrečiai atsakyti negalėjo.
„Tai atviras klausimas. Jei liga tokia grėsminga, tada su žmogaus teisėmis neprasilenkia. Bet tai sudėtingas klausimas, turėtų vykti rimta diskusija, o ne kelių ekspertų sprendimas ir ministerijos ar kitų įstaigų patvirtinimas. Viską reikia labai pasverti, juk dėl koronaviruso yra daug skirtingų nuomonių“, – portalui lrytas.lt pripažino D.Pūras.
