Ar kas nors suka galvą dėl to, kiek taršos lieka nusivalius kojas į kilimėlį? Akivaizdu, kad purvas ir smėlis subyra į jo šerelius. Bet kaip priedurio kilimuose atsiduria sunkieji metalai?
„Nemokėsime už tai, ko nepadarėme. Iš kur nuotekose gali būti aliuminio ar gyvsidabrio, jei kilimams valyti naudojame tik šampūną“, – bendrovė „Švarus pasaulis“ iškasė kovos kirvį.
Ši kilimų valymo paslaugas teikianti įmonė, kurios prekės ženklo „Geras valymas“ mikroautobusai zuja po Lietuvą keisdami įvairiose įstaigose purvinus grindų kilimėlius švariais, su vandentvarkos įmone „Vilniaus vandenys“ susirėmė dėl taršos nuotekose ir esą nepagrįstai už ją apskaičiuotų mokesčių.
Valytojai sostinės vandentvarkininkams pareiškė, jog nemokės tiek, kiek už nuotekų išvalymą šie nurodė gegužės sąskaitoje faktūroje. Ir pareikalavo, kad „Vilniaus vandenys“ persvarstytų visas nuo 2020-ųjų gegužės iki šiol pateiktas sąskaitas. Anot jų, už nepagrįstą apmokestinimą susikaupė per 1 tūkst. eurų.
Sulaukė laborantų
„Atrodo, „Vilniaus vandenys“ specialiai nori apmokestinti verslą. Nuotekų tyrimams jie pasirenka įmones, kurias laiko po didinamuoju stiklu, o tokių yra kone 500. Taigi ir mes sulaukėme jų vizitų, pirmąkart – pernai gegužę. Tyrimų rezultatai mus pribloškė“, – pasakojo įmonės administratorė.
Gal mėginiams paimti buvo naudojami nešvarūs indai? O gal mėginiai buvo supainioti? Kas turėjo nutikti, kad aliuminis bei gyvsidabris normas viršijo daugybę kartų? Mat, pagal „Vilniaus vandenų“ tyrimo rezultatus, gyvsidabrio koncentracija ribinę leistiną taršą pranoko 43 kartus, aliuminio – kone dešimt kartų.
„Nejaugi mūsų įmonė išleidžia tokį kiekį gyvsidabrio, kokio pakaktų viso Vilniaus nuotekoms užteršti? Kilimams valyti naudojame šampūną, kuris niekam nėra pavojingas.
Tai buvo net nelogiški tyrimų rezultatai. Pasiūlėme juos atlikti kartu. Bet iš karto to padaryti nepavyko – stojo ilga tyla“, – taip ginčo priešistorę apsakė bendrovės atstovė.
Taigi praėjusius metus įmonė baigė mūšyje taip ir neiškėlusi baltos vėliavos. Vienintelis dalykas, kurio ji sulaukė kaip atsako, – tai darbuotojo pripažinimo, kad „Vilniaus vandenų“ laboratorijos išvadose padaryta klaida.
Ties gyvsidabrio kiekiu neteisingai padėtas kablelis 4,3 karto viršytą kiekį pavertė 43 kartais.
Kodėl nesutampa duomenys?
Vilniečiams, tikėtina, nė motais, kad dvi įmonės pliekiasi dėl keleto skaičių nuotekų tyrimų protokoluose. Tačiau galop tai atsispindi didesnėse sąskaitose už vandenį ar už kilimų išvalymą.
„Švariam pasauliui“ su sostinės nuotekų valytojais dėl naujo mėginių poėmio pavyko sutarti tik šių metų pavasarį.
Juokas juokais, bet ir šį kartą tuo pačiu laiku, iš tos pačios vietos į tokius pat mėgintuvėlius paimtų nuotekų tyrimai skirtingose laboratorijose buvo skirtingi.
Pavyzdžiui, pagal „Eurofins“ laboratorijos tyrimus, aliuminio kiekis neperšoko leistinos ribos – siekė 0,39 mg/l, pagal „Vilniaus vandenų“ tyrimus siekė 1,4 mg/l. Atitinkamai riebalų kiekis buvo 6,8 mg/l ir 12 mg/l.
„Visa bėda, kad bandymai susisiekti su vandentvarkininkais ir išsiaiškinti nesutapimų priežastis buvo nesėkmingi. Siuntėme jiems nepriklausomos laboratorijos protokolą, laukėme atsakymo – veltui. Visi mūsų raštai atsitrenkė kaip žirniai į sieną.
Užtat gavome dar vieną niuksą. Pasirodo, kartu su mumis ėmę mėginį ir nieko apie tai nė puse žodžio neužsiminę nuotekų valytojai tyrė dar vienus teršalus, ftalatus. Jų taip pat rado daugiau, nei leistina“, – sakė bendrovės „Geras valymas“ atstovė.
Anot jos, bandymas suorganizuoti dar vieną bendrą nuotekų tyrimą buvo nesėkmingas. O gauta sąskaita už nuotekų valymą per gegužę pranoko ankstesniąją.
„Pinigų sumos nėra milžiniškos, bet iš esmės tai neteisinga, – pridūrė ji. – Esame skalbykla, vandens sunaudojame labai daug. Už tai per mėnesį mokame apie 2000–2500 eurų. Jei už kubinio metro nuotekų išvalymą mokestis padidėja vos 20 centų, galutinėje sąskaitoje tai tampa dideliais pinigais.“
Kubinio metro nuotekų išvalymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno leistinas normas viršijusio teršalo kiekį – tiriamas fosforas, azotas, naftos produktai, riebalai, varis, švinas, gyvsidabris ir kitos specifinės medžiagos. O pastaruoju metu – dar ir ftalatai.
Šie teršalai dažniausiai aptinkami namų valymo ir skalbimo priemonėse, maisto ir gėrimų pakuotėse, žaisluose bei asmens higienos priemonėse.
Šios medžiagos patenka į valyklas ir kartu su pramonės įmonių ir gyventojų nuotekomis. Didelė jų koncentracija kenkia ir gamtai, ir žmonių sveikatai.
Pasak įmonės atstovės, birželį buvo dar kartą atliktas ftalatų tyrimas. Jo nepriklausomos laboratorijos pateikti rezultatai nuo „Vilniaus vandenų“ protokolo vėl skiriasi, – mažesni ne kelis, bet kelias dešimtimis kartų. O mėginiai juk imti iš tos pačios vietos.
Kliūva aliuminio ir kitų sunkiųjų metalų tarša
„Pernai gegužę tiriant įmonės „Švarus pasaulis“ nuotekų mėginį nustatyta, jog aliuminio koncentracija kone dukart viršijo Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytą didžiausią leidžiamą ribą. Ji buvo įpareigota sumažinti aliuminio taršą nuotekose.
Taip pat įmonės nuotekose viršijamos ir gyvsidabrio, azoto bei riebalų bazinės taršos ribinės koncentracijos“, – aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovė Renata Saulytė-Smalskė.
Pasak jos, šiemet kovą pakartotinai tiriant nuotekas aliuminio tarša nebeviršijo leistinos koncentracijos, tačiau ją perkopė ftalatai.
Anot R.Saulytės-Smalskės, paisydama teisės aktų reikalavimų bendrovė „Vilniaus vandenys“ privalo kontroliuoti įmonių į valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų užterštumą ir skaičiuoti padidintos taršos mokestį, jei viršijama leistinos teršalų koncentracijos riba.
„Naujausi tyrimų rezultatai parodė, kad ši įmonė reagavo į numatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus. Jos išleidžiamose nuotekose bendrojo azoto, riebalų ir gyvsidabrio bazinė tarša neviršija leistinos koncentracijos, bet dar liko aliuminio problema“, – aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovė.
Pasak jos, skirtingose laboratorijose atlikti tyrimai gali nesutapti, jei mėginiai yra ne vientisi ir paimti skirtingu metu. Taip pat gauti tyrimų rezultatai laikomi nepatikimais, jei transportuojant mėginį nesilaikoma būtinos šalčio grandinės ir nekonservuotas mėginys yra išlaikomas per ilgai.
Šiemet „Vilniaus vandenys“ atliko per 250 ftalatų tyrimų nuotekose, dar kita tiek numatoma jų atlikti iki metų pabaigos. Specialistai įžvelgia grėsmingai augančią problemą – šių teršalų koncentracija nuotekose pastaruosius trejus metus sparčiai didėja.
