Prekybininkai jau nebeslepia – pienas ir jo produktai brangsta. Per birželį kilusios jų kainos vargu ar sustings vidurvasarį, nes augimui įtakos darantys veiksniai niekur nedingo.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys rodo, kad, palyginti šiųmetes ir pernykštes birželio pabaigos kainas, smarkiausiai – 7–8 proc. – pabrango pienas tetrapakuose ir riebesnė varškė.
Taip pat kilo kefyro tetrapakuose (kone 2 proc.), liesesnės grietinės (4,2 proc.), 22 proc. varškės sūrio pakuotėse (1,3 proc.) vidutinė kaina.
Riba jau peržengta
Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, šiame tinkle pastaruosius trejus metus pigiausio pieno ir jo produktų kainos nesikeitė. Tai gaminiai, kuriuos „Norfos“ parduotuvėms tiekia antrinė įmonė „Rivonos“ pieninė, įsikūrusi Alytuje.
„Tačiau sąstingis šiame prekių segmente baigėsi – artimiausiu metu kainos pakils vidutiniškai 5 procentais. Priežastys – pabrangusi žaliava ir ypač smarkiai pakilusios pakuočių kainos.
Įtakos daro ir brangstanti darbo jėga. Be to, verslui jau yra pakeltos ir elektros kainos“, – sakė D.Ryliškis.
Paklaustas apie vartojimo tendencijas jis patikino, kad pokyčiai yra tik sezoniniai.
Įprasta, kad vasarą sumažėja riebesnių pieno produktų pardavimas, tačiau padidėja kefyro, rūgpienio, liesesnės grietinės – mat tai prekės, kurių prireikia šaltibarščiams gaminti.
Priežasčių – ne viena
Maždaug 5 procentais – tiek, pasak „Iki“ prekybos tinklo atstovės Vaidos Budrienės, nuo pavasario pakilo pieno ir jo produktų kainos.
„Jas mums kelia tiekėjai, minėdami įvairias priežastis, turinčias įtakos savikainai. Tai ir žaliava, ir įvairūs didėjantys mokesčiai, ir kitos augančios išlaidos“, – aiškino V.Budrienė.
Tačiau, nepaisant kainų pokyčių, vartotojai nuo pieno produktų nenusigręžė.
„Jų vartojimo tendencijoms daug įtakos padarė karantinas. Jis išaugino pieno desertų pardavimą, pavyzdžiui, glaistytų sūrelių, tačiau sumenkino sviesto ir paties pieno vartojimą.
Galbūt nuolat kinta mitybos tendencijos, gal dalis žmonių pamėgo pieną pakeičiančius produktus.
Užtat per karantiną gausiai buvo perkami pelėsiniai sūriai. Ko gero, tai namų švenčių atgarsis. Kadangi per karantiną nebuvo galimybių rinktis į vakarėlius baruose ar restoranuose, delikatesiniai produktai buvo gausiau vartojami namie.
Pavyzdžiui, vyno pardavimas per karantiną buvo smarkiai padidėjęs, o sūriai juk yra šio gėrimo palydinčioji prekė“, – svarstė V.Budrienė.
Renkasi pieno pakaitalus
Savitų įžvalgų apie vartojimo pokyčius turi ir „Maxima“. Pasak tinklo atstovės Ernestos Dapkienės, pirmąjį šių metų pusmetį pieno produktų pardavimas, palyginti su 2020-ųjų pirmuoju pusmečiu, padidėjo vos procentu.
„Pasterizuoto pieno pardavimas yra kritęs apie 6 proc., grietinės – 8 proc., rauginto pieno ir jų gėrimų – 4 proc.
Tačiau 8 proc. daugiau šiemet parduota varškės produktų, ypač didėjo įprastinių bei tepamųjų varškės sūrių ir glaistytų sūrelių paklausa.
Taip pat 4 proc. didėjo fermentinių sūrių ir grietinėlės pardavimas“, – aiškino E.Dapkienė.
„Maximos“ tinkle – vos 1 proc. gausiau šiemet per sausį–birželį buvo parduota sviesto, užtat riebalų mišinių paklausa nusmuko trečdaliu.
„Pastebime, kad vis dažniau žmonės renkasi vadinamąjį funkcinį pieną, pavyzdžiui, avižų ar migdolų, kuris tinka karvės pienui alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems žmonėms.
Tokio pieno paklausa šįmet padidėjusi net 27 proc.“, – teigė „Maximos“ atstovė.
Kas vyksta rinkoje?
Dabartinį žaliavinio pieno kainų šuolį perdirbėjai palygino su tuo, koks buvo 2014-aisiais, prieš Rusijos embargą.
„Tuo metu lietuviškų pieno produktų eksportas į Rusiją buvo didelis, konkurencija taip pat, tad ir pieno supirkimo iš ūkių kainos buvo labai aukštos“, – priminė Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos vadovas Egidijus Simonis.
Anot jo, šiuo metu žaliavinis pienas, vertinant pastarųjų trejų metų vidurkį, yra gerokai brangesnis, pavyzdžiui, palyginti su pernykšte geguže, kaina pakilo maždaug 22 proc.
Priežastis? „Stipri konkurencija, – tikino E.Simonis. – Žaliavos trūksta, primelžiamo pieno kiekis Lietuvoje kasmet mažėja, o tai neišvengiamai daro įtaką kainodarai.“
Šįmet vasarinė karvių ganiava pievose nepaspaudė žemyn pieno supirkimo kainos, nors dėl mažesnio baltymų bei riebalų kiekio jame šiltuoju metų laiku anksčiau taip nutikdavo.
Anot E.Simonio, stambiesiems ūkiams už pieną mokama kaina Lietuvoje prilygsta ES šalių vidurkiui.
Apibendrintų birželio duomenų dar nėra, bet gegužę smulkiesiems ūkiams jos vidurkis siekė 0,301 euro už kilogramą, stambiesiems – 0,355 euro.
Ar tokios kainos ir išliks, nulems rinka.
„Laukiama, kol galutinai atsivers Europa. Dauguma įmonių gamino ilgai galiojančius pieno produktus – sviestą, pieno ar išrūgų miltelius, fermentinius sūrius – ir krovė į sandėlius. Todėl jeigu eksportas padidės, žaliava nepigs“, – samprotavo E.Simonis.
