Tąkart, kai kalbėjomės, į Parmos miestą italams jis gabeno 21 toną cukraus. Kepėjams? „O, taip“, – patikino pašnekovas. Ir nusijuokė: „Nesuprasi. Tai mes cukrų italams gabename, tai iš jų – prancūzams“.
Paliko įmonę
Pastaruoju laiku vienoje Jonavos įmonėje V.Pokštas dirbo „keturgubose“ pareigose: vairuotoju, mechaniku, brigadininku ir metalo pjovėju.
„Mūsų įmonei sekėsi vis prasčiau, o ir mano sveikata ne kaži kokia buvo – vis dažniau skausmas surakindavo stuburą. Išėjau iš tos įmonės pernai rudenį ir iš karto užsiregistravau Užimtumo tarnyboje. Norėjau ką nors veikti – neramu be darbo, nors pensija ir ne už kalnų.
Žiūriu, yra neblogų pasiūlymų“, – apie tai, kaip pakeitė profesiją, pasakojo Rukloje gyvenantis Valentinas. Ir jis ėmė mokytis Jonavos profesinio mokymo centre pagal tolimųjų reisų vairuotojo mokymo programą.
„Man pasisekė, nes dėstytojas buvo geras profesionalas, sklandžiai viską paaiškindavo. Jis turėjo 20 metų tolimųjų reisų vairuotojo darbo stažą, buvo išmaišęs pasaulį“, – užsiminė pašnekovas. Būtent šiame centre Valentinas baigė C, CE kategorijos ir vadinamuosius 95 kodo kodus.
Ar nebuvo baisu pirmąkart sėsti už milžiniško vilkiko vairo ir leistis į kelią vienam?
„Žinoma, kad nebuvo paprasta. Nes 17-os metrų ilgio sunkvežimiui parkuoti atbulomis reikėjo įgūdžių. Dabar jau – visai kitokia savijauta“, – pasidžiaugė V.Pokštas. Ir pridūrė, kad transporto įmonėje jis įsidarbino vos savaitei praėjus nuo mokslų.
Išsižadėjo statybų
Druskininkuose gyvenantis Rūtenis Čaplikas – plataus profilio statybininkas. Prieš porą metų grįžęs iš Švedijos jis išsiėmė individualios veiklos pažymą ir Lietuvoje darė tai, ką geriausiai moka – vidaus apdailos darbus. Tačiau pernai rudenį statybas jis iškeitė į tolimų reisų vairuotojo darbą. Kodėl?
„Statybos išsekino. Tai sunkus darbas – karštyje, šaltyje, dulkėse. Be to, išsiėmęs tą pažymą Druskininkuose negavau darbo. Teko pasirašyti sutartį su Vilniaus įmone, kasdien į jį važinėti.
Taigi atėjo laikas pokyčiams. Sužinojęs iš Užimtumo tarnybos specialistės, kad yra programa vairuotojams rengti, užsirašiau į ją.
Tam buvo ir asmeninė priežastis – mano tėvas yra vilkiko vairuotojas. Jis visą laiką dirbo ir tebedirba šį darbą. Ne kartą vaikystėje esu su juo važiavęs į užsienį. Mane žavėjo galimybė pamatyti įvairius miestus bei šalis“, – kalbėjo R.Čaplikas.
Gavęs tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimą ir ieškodamas darbo Rūtenis nusižiūrėjo tas transporto įmones, kurios arčiau namų – Alytuje.
„Nuvažiavęs darbo pokalbiui supratau, kokia patraukli ši profesiją ir kokią paklausą ji turi.
Vairuotojų atlyginimai panašūs, kaip ir statybose, bet dirbti nėra taip sunku, kaip jose. Per tuos devynis mėnesius nė karto nenusivyliau. Įmonėje mašinos naujos, nereikia sukti galvos nei dėl vairavimo laiko, nei dėl poilsio režimo – jos pačios fiksuoja viską. Komfortas“, – pasidžiaugė vyras.
Išmoko, bet nedirbo
„Esu suvirintojas. Nors ir įsidėjau šios specialybės diplomą į kišenę, nelimpa ji man prie širdies. Štai todėl darau tai, ko visą laiką norėjau – vairuoju vilkiką“, – Kazlų Rūdoje gyvenantis 22 metų Aironas Sticka yra vienas tų specialią Užimtumo tarnybos programą baigusių kelių dešimčių vyrų, kurie pakeitė profesiją ir vis dažniau kerta Lietuvos sieną vilkikais gabendami į užsienį įvairias prekes.
Vilkiką A.Stickas vairuoja pusmetį – vairuotų ilgiau, jei ne antrasis karantinas, kuris buvo privertęs porai mėnesių uždaryti „Regitrą“.
„Norėjau egzaminus išsilaikyti anksčiau, bet teko laukti, kol bus sušvelnintas karantinas. Juo labiau kad pati įmonė man pasiūlė darbą – pažadėjusi palaukti, kol baigsiu mokymus“, – užsiminė Aironas.
Anot kalbintų vyrų, seniai tai reikėjo padaryti – pasikeisti profesiją.
Situacija – įkaitusi
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pastaruoju metu kaunasi su valdžia dėl to, kas jai ypač svarbu – dėl kvotų trečiųjų šalių darbuotojams. Jos vadovai neslepia įsiūčio dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisakė šiuo metu skirti prašomų 15 tūkst. kvotų – tiek jų dar gegužę rekomendavo skirti Seimo Ekonomikos komitetas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra vos 1600 žmonių, kurie galėtų dirbti tarptautinio transporto vairuotojais, o iš jų tik kokie 200 norėtų dirbti šį darbą. Taigi nėra net dingsčių pasvajoti, kad vairuotojų poreikio alkį būtų įmanoma nuslopinti patiems.
Tokioje situacijoje vis dėlto nesėdima sudėjus rankų.
Neseniai buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp asociacijos „Linava“ ir Užimtumo tarnybos.
Asociacijai priklausančios įmonės įsipareigojo įdarbinti ne mažiau kaip 500 tarnybos atrinktų ir keliamus reikalavimus atitinkančių kandidatų.
Visgi, pasak asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, iki realaus poreikio užtikrinimo – dar labai toli. Juk transporto įmonėms trūksta ne kelių šimtų, bet keliolikos tūkstančių vilkikų vairuotojų.
„Linavos“ duomenimis, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams praėjusį mėnesį buvo registruota 9,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Net trys šalies įmonės skelbė ieškančios po 600 trūkstamų vairuotojų.
Pirmieji rezultatai
Užimtumo tarnybos parengtą tolimųjų reisų vairuotojo mokymo programą šiuo metu yra baigę 83 žmonės – jie įgijo C,CE kategorijos vairuotojo pažymėjimus ir pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti.
Šiuo metu dar 133 darbo ieškantys žmonės pradėjo mokytis pagal šią programą, nauji mokymai suplanuoti dar tokiam pačiam kiekiui žmonių.
