Sandėlis, kuriame laisvų vietų nebūna: štai kaip atrodo darbas čia

Įsidarbinę naujokai neretai vos po kelių dienų persigalvoja ir papusto padus, tačiau kiti sėkmingai dirba daugelį metų, jaučiasi vertinami ir gali pasigirti išties įspūdingais atlyginimais.

Skirtinguose sandėliuose įvairiose pareigose darbuojasi daugiau kaip du šimtai žmonių.
Skirtinguose sandėliuose įvairiose pareigose darbuojasi daugiau kaip du šimtai žmonių.
bendrovės „Rivona“ sandėliams Kėdainiuose vadovaujantis Šarūnas Rakauskas.
bendrovės „Rivona“ sandėliams Kėdainiuose vadovaujantis Šarūnas Rakauskas.
Skirtinguose sandėliuose įvairiose pareigose darbuojasi daugiau kaip du šimtai žmonių. Viena iš jų jau 12 metų be pertraukos dirbanti prekių surinkėja Gintarė Butkutė.
Skirtinguose sandėliuose įvairiose pareigose darbuojasi daugiau kaip du šimtai žmonių. Viena iš jų jau 12 metų be pertraukos dirbanti prekių surinkėja Gintarė Butkutė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 19, 2021, 10:34 AM

Kaip atrodo darbas viename didžiausių ir moderniausių sandėlių kompleksų Lietuvoje?

Nesustojantis judėjimas

Nuo pat įkūrimo 2004 metais bendrovės „Rivona“ sandėliams Kėdainiuose vadovaujantis Šarūnas Rakauskas pasakojo, kad darbas čia verda septynias dienas per savaitę.

Tiekėjai atveža prekes, jos jau tą pačią dieną išskirstomos ir pristatomos į parduotuves. Dėl to darbuotojai keičiasi pamainomis.

„Per mėnesį pas mus perkraunama ir į „Norfos“ parduotuves išvežiojama nuo 21 000 iki 25 000 tonų įvairių prekių.

Skaičiuojant europadėklais, vaisių ir daržovių per dieną surenkama vidutiniškai nuo 450 iki 800 padėklų. Bakalėjos, pramonės prekių ir alkoholio sandėlyje per dieną pakraunama apie 850, o greitai gendančių produktų sandėlyje – apie 1200 padėklų“, – sakė Š.Rakauskas.

Paklaustas, kaip pavyksta suvaldyti tokius prekių srautus, pašnekovas gūžtelėjo pečiais: „Yra įdiegtos modernios sistemos, todėl jokių didesnių iššūkių jau nekyla. Įrengta automatinio rūšiavimo linija, prekių surinkėjai po sandėlius važinėja elektriniais vežimėliais.

Žinoma, visas sandėlio valdymo sistemas ir toliau nuolat tobuliname.“

Žmogiškasis veiksnys

Vadovo teigimu, šiokių tokių nesklandumų iškyla nebent tuomet, jei tiekėjai pavėluoja pristatyti prekes: „Tuomet ir prekių rūšiavimas, surinkimas vėluoja, ir į parduotuves prekes pristatančios mašinos pradedamos krauti ne numatytu laiku. Tokiu atveju tiesiog perdėliojame grafikus, kad kuo geriau spėtume, – tai kasdienis darbas.“

Skirtinguose sandėliuose įvairiose pareigose darbuojasi daugiau kaip du šimtai žmonių.

„Bakalėjos, pramonės prekių ir alkoholio sandėlyje dirba 8 elektrokarų vairuotojai, kurių pagrindinė funkcija ir darbas – nuleisti ar užkelti prekes į stelažus. Prekių surinkėjų, kurie taip pat važinėja elektriniais vežimėliais, tad irgi yra elektrokarų vairuotojai (tik jie nekelia prekių į stelažus 5 ar 7 metrų aukštyje), yra 46.

Daržovių sandėlyje dar dirba 38 prekių surinkėjai, jie irgi naudojasi elektriniais vežimėliais ir renka prekes.

Trumpo galiojimo produktų sandėlyje prie automatinės rūšiavimo linijos (žmonės ant jos užkelia pakuotes, jas automatizuotas konvejeris paskirsto ir nugabena į atitinkamų parduotuvių linijas, tuomet prekės vėl nukeliamos) dirba iš viso 108 darbuotojai“, – vardijo Š.Rakauskas.

Vasarą, kai reikia perkrauti daugiau vaisių ir daržovių, sezoniniam darbui priimama ir papildomų darbuotojų.

Pasiteiravus, ar tokio dydžio sandėlyje dažnai krinta prekės ir virsta lentynos, pašnekovas kone nustemba: viskas gerai sustyguota, daug fizinių darbų palengvina technologijos, tad galimybių tokiems atvejams įvykti tiesiog nelieka.

Kiek rimtesnis incidentas pastarąjį kartą nutiko bene prieš 15 metų – tada elektrokaro vairuotojas atsitrenkė į stelažą ir nuvirto keli padėklai. Kaip tuomet šis įvykis baigėsi vairuotojui? „Nieko, dirba toliau“, – šypsodamasis sakė sandėlių ūkio direktorius.

Patirtis ir atlyginimai

Išties, įmonėje darbuotojų kaita nedidelė, o yra ir tokių senbuvių, kurie skirtinguose sandėlių padaliniuose dirba nuo pat jų įkūrimo 2004, 2006 ar 2008 metais.

Ir minėti elektrokarų vairuotojai darbuojasi mažiausiai po 5–7 metus. Naujokų šiose pareigose tiesiog nėra, nes darbo vietos retai atsilaisvina.

„Tik kol atsirenkame žmogų, kuris norėtų dirbti, gali užtrukti. Būna, pabando dvi tris dienas ir sako: man per sunku. Jei žmogus pamėgina ir pamato, kad jo fizinė sveikata silpnesnė ar jis kaip nors ne taip įsivaizdavo darbą sandėlyje, tada gana greitai priima sprendimą, ar jam tinka tokia veikla“, – atskleidė pašnekovas.

O tie, kuriems toks darbas tinka, sėkmingai darbuojasi ne vienus metus ir džiaugiasi nemenkais atlyginimais.

Darbo užmokestis „Rivonos“ sandėliuose skaičiuojamas pagal atliktą darbą – kiek surinkta prekių, perkelta pakuočių, kiek padėklų pervežta ir pan. Todėl kiekvienąkart atlyginimai svyruoja.

„O kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, vaisių ir daržovių sandėlyje prekių surinkėjai praėjusį mėnesį gavo vidutiniškai 7,2 euro per valandą į rankas. Bakalėjos sandėlyje, kur renkamos bakalėjos, pramoninės, alkoholio prekės, – vidutiniškai 6,5 Eur/val., trumpo galiojimo prekių sandėlyje skirtingose darbo pozicijose – 8,5 ir 6,6 Eur/val. į rankas“, – sakė Š.Rakauskas.

Galima palyginti: minimalus valandinis darbo užmokestis Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 3 eurų į rankas.

„Didžiausi sandėlio darbuotojų atlyginimai per mėnesį siekia 1700 eurų į rankas ir daugiau, daugiausia ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų toje pat pozicijoje atlyginimai gali skirtis iki dviejų kartų. Tai priklauso ir nuo žmogaus fizinės sveikatos, pajėgumo, greičio“, – kalbėjo Š.Rakauskas.

Užsienis nebevilioja

Vadovo žodžius patvirtina ir jau daugiau nei dešimt metų „Rivonos“ sandėliuose dirbantys kėdainiškiai.

„Gegužę kaip tik sukako 12 metų, kai dirbu čia be pertraukos. Anksčiau irgi buvau kelis kartus įsidarbinusi, bet vasaromis važiuodavau į užsienį ir tam laikui išeidavau iš darbo. Tada dar buvau jauna, atrodydavo, kad man reikia kur nors važiuoti... Kelias vasarų taip dirbau, rudenį vėl grįždavau. O nuo trečio karto, kai sugrįžau, jau praėjo 12 metų“, – pasakojo prekių surinkėja dirbanti Gintarė Butkutė.

Tomis vasaromis mergina skindavo braškes: dvejus metus Norvegijoje, trečius – Olandijoje.

„Palyginti darbą užsienyje ir Lietuvoje man sunku, nes praėjo daug laiko. Bet ir čia labai daug kas pasikeitė.

Kai grįžau trečią kartą ir surinkėjai jau turėjo elektrinius vežimėlius, iškart pasijuto didžiulis skirtumas! Juk nebereikia savo jėgomis tempti 800 kg sveriančio padėklo ten, kur jis turi būti pastatytas. Iki tol viskas buvo daroma rankiniu būdu, padėklų keltuvas, vadinamasis lifteris, pats nevažiuodavo. Atsiradus elektriniam vežimėliui gerokai palengvėjo: reikia tik sukrauti, bet ne vežti ar tempti tą pilną padėklą, sveriantį apie 800 kg. Ir darbo tempas pagreitėjo: juk kur vaikščioti visur pėsčiomis ir tempti prekes, o kur važiuoti elektriniu prietaisu!“ – prisimena mergina.

„Tada dar „Rivonoje“ neuždirbdavau ir tokių pinigų, kokius dabar uždirbu. Nenoriu savęs girti, bet esu viena greitesnių. Su patirtimi, su metais įgavau savo tempą, savo ritmą. Tokiais mėnesiais, kai darbo daugiau (lapkritį ar gruodį, prieš šventes) esu uždirbusi ir 2000 eurų į rankas.

Dabar man šiame darbe gerai ir jokių planų važiuoti į užsienį ar kur nors kitur laimės ieškoti neturiu. Neverta“, – įvertino pašnekovė.

Kas nori, tas uždirba

Panašiai kalbėjo ir sandėlyje alkoholinius gėrimus skirstantis Artūras: „Esu fiziškai pajėgus ir man toks darbas tinka. Nors jis fiziškai sunkesnis, man patogesnis – konkretesnis ir labiau prie širdies, nei važinėti ir surinkinėti daug skirtingų prekių iš visur.“

Tarp savo kolegų jis taip pat dažnai pirmauja uždarbiu. „Tai lemia ir asmeninės savybės, sveikata, genetika, ir nusiteikimas. Kas nori, tas uždirba“, – tiesiai rėžė vyras.

Tačiau darbas sandėliuose – ne vien pakuočių kilnojimas. 38 metų vyras prasitarė sugalvojęs net tam tikrų patobulinimų, kuriuos vadovybė įvertino ir pritaikė.

„Buvo tokių programinės įrangos netobulumų, lipdukų, kurie labai gaišindavo laiką. Pasiūliau, kaip tai patobulinti. Tai tokia smulkmė, bet ji labai svarbi ir per daugelį metų tikrai sutaupė daug žmonių darbo valandų. Kiekvienas mažutis patobulinimas prisideda prie puikaus galutinio rezultato“, – sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.