Dar 2018 metais dabartinis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, tuomet vadovavęs Federalinei mokesčių inspekcijai, įspėjo, kad fiskalines atsargas valstybė gali padidinti labiau apmokestindama gyventojus.
Dabar jau pateikti projektai, kaip tai padaryti. Numatytos devynios priemonės, kurios, Finansų ministerijos skaičiavimais, per metus biudžetą papildytų 400 mlrd. rublių (4,49 mlrd. eurų).
Ketinama didinti mokesčius metalurgijos ir naftos sektoriams, kelti akcizus alkoholiui bei cukraus turintiems gėrimams. Nuošalyje neliks ir gyventojai – gaunantiems daugiau pajamų bus padidintos įmokos į Pensijų fondą, taip pat teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Vėliau ketinama įvesti ir progresinius mokesčius. Tiesa, jie jau kaip ir egzistuoja, nes nuo metinių pajamų, viršijančių 5 mln. rublių (56 tūkst. eurų), reikia sumokėti į iždą ne 13, o 15 proc. Tačiau tarifas greičiausiai augs dar labiau.
Visa tai iš esmės normalu, tačiau Rusijos žiniasklaida ėmė domėtis, kam bus naudojami surinkti pinigai.
„Dar 2019 metų pradžioje pridėtinės vertės mokestis padidėjo nuo 18 iki 20 procentų, dėl to nukentėjo smulkusis verslas ir ėmė brangti daugelis produktų. Į biudžetą dėl tokių pokyčių buvo planuojama papildomai surinkti 600 mlrd. rublių (6,74 mlrd. eurų), kurie turėjo būti skirti nacionalinės svarbos projektams.
Ir ką turime? Tie projektai toliau stringa ir žlunga, o niekas taip ir neapskaičiavo, kokios naudos davė padidintas tarifas. Kitaip tariant, taip ir neaišku, kur naudojami surinkti pinigai“, – piktinosi laikraštis „Trud“.
Kita vertus, bent jau Rusijos valstybė, skirtingai nei nemaža dalis gyventojų, neskursta. Šių metų sausį–gegužę į biudžetą suplaukė daugiau, nei buvo išleista.
Finansų ministerija iškart pervedė kone 600 mlrd. rublių (6,74 mlrd. eurų) į Nacionalinį gerovės fondą, kuris buvo kuriamas siekiant panaudoti jo lėšas pensijoms padidinti, nors taip nė sykio nebuvo padaryta. Užtat dabar šiame fonde jau 14 trilijonų rublių (157 mlrd. eurų).
Negana to, tarptautinės Rusijos atsargos sudaro daugiau nei du šalies metiniai biudžetai. Tačiau gyventojų kišenės nuo to nepilnėja.
Pastaraisiais metais valdžia buvo raginama visiškai neapmokestinti pajamų, kurios neviršija minimalaus pragyvenimo lygio, tačiau reakcijos – jokios.
Todėl bent jau dirbantys pensininkai, kurių šalyje yra apie 9,5 milijono, šeštus metus iš eilės kas mėnesį netenka apie 100 eurų, kurie kapsi į biudžetą, ir toliau priversti laukti, kol bus pradėtas pensijų indeksavimas, kurį žadėjo šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
