Sužinojusi, kiek valstybei kainuoja Galimybių pasas, R. Budbergytė ministerijos atsakymą pavadino biurokratiniu atsirašinėjimu (62)

Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė išreiškė abejones dėl Galimybių paso efektyvaus pritaikymo, todėl kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydama pateikti išsamią informaciją apie Galimybių paso naudojimą, tačiau ministerijos atsakymas Seimo narės netenkino.

R.Budbergytė abejoja Galimybių paso nauda.<br> lrytas.lt koliažas
R.Budbergytė abejoja Galimybių paso nauda.<br> lrytas.lt koliažas
Galimybių pasą per savaitę atsisiuntė daugiau nei milijonas žmonių.<br>M.Pata
Galimybių pasą per savaitę atsisiuntė daugiau nei milijonas žmonių.<br>M.Pata
V.Jurgutis.<br>T.Bauro nuotr.
V.Jurgutis.<br>T.Bauro nuotr.
Platesnių duomenų rinkimo institucijos nesvarstė dėl asmens duomenų apsaugos klausimų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Platesnių duomenų rinkimo institucijos nesvarstė dėl asmens duomenų apsaugos klausimų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rasa Budbergytė.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rasa Budbergytė.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 21, 2021, 4:22 PM, atnaujinta Jul 21, 2021, 4:34 PM

Seimo narė ministerijos prašė paaiškinti, kiek valstybei kainavo Galimybių paso kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra. Tačiau, pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio, priemonės diegimas valstybei nesudarė papildomos finansinės naštos, nes įrankį kūrė „Wix.com, Ltd.“.

Ministerijos duomenimis, Galimybių paso licencija buvo nemokamai perduota Registrų centrui, kuris yra pagrindinis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) duomenų tvarkytojas.

Oficialiame ministerijos laiške teigiama, kad, „vadovaujantis Sutarties sąlygomis, „Wix.com, Ltd.“ įsipareigojo tris mėnesius nemokamai teikti Galimybių paso programinės įrangos ir priežiūros paslaugas bei pagal poreikį atlikti atnaujinimus visą sutarties galiojimo laikotarpį.

„Registrų centrui Galimybių pasas papildomai nekainuoja, nes šis įrankis yra sudėtinė ESPBI IS, iš kurios gaunami duomenys, posistemė“, – paaiškino V.Jurgutis.

Tačiau Seimo narės viceministro argumentas neįtikino. „Sako, kad niekas nekainavo, bet taip juk nebūna. Kaštai vis tiek buvo“, – naujienų portalui lrytas.lt ministerijos atsakymą komentavo R.Budbergytė.

„Buvo kalbama, kad kažkas kažką padovanojo ir padarė veltui, bet aš, kaip politikė, nesu linkusi tikėti, kad tai buvo duota veltui“, – sakė ji. Ministerijos atsakymą R.Budbergytė pavadino „atsirašinėjimu biurokratine maniera į užduotus klausimus“.

Panaudojimas kelia klausimų

Socialdemokratų atstovė reikalavo pateikti Galimybių paso naudos, lyginant su sąnaudomis, analizę. Tokių duomenų ministerija teigė nerenkanti ir tikino Galimybių paso naudą nustatanti per priemonės paskirtį leisti saugiai atverti didelę dalį verslo ir įvairių veiklų penkiomis savaitėmis anksčiau nei įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas.

Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė priminė, kad Galimybių pasu po jo įsigalėjimo pasinaudoti galėjo ne visi, tačiau pabrėžė besidžiaugianti, kad Vyriausybė ėmėsi bet kokių priemonių apgyvendinimo ir maitinimo verslams padėti.

„Kurortų svečiai buvo suskaldyti į grupes galinčių ir negalinčių. Įvedus pasą, juo pasinaudoti galėjo tik maža dalis. Turintys pasą patys prisistatydavo ir rodydavo, bet kiti, net ir turėdami galimybę, vis tiek likdavo sėdėti lauke“, – aiškino I.Valaitienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi – Galimybių pasas kol kas nepasiteisino (nuo liepos 1 d. kavinėse ir restoranuose jo nebereikalaujama), nes maitinimo įstaigose besilankantys jauni žmonės buvo skiepijami vėliau, todėl dažnas pažymėjimo neturėjo.

Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus atstovės sutaria, kad ištikus trečiajai viruso bangai Galimybių pasas galėtų būti taikomas efektyviau, nes atsiras daugiau imunitetą turinčių – paskiepytų arba persirgusių asmenų. Kita vertus, I.Valaitienės teigimu, priemonės efektyvumas priklausys ir nuo Vyriausybės taikomų ribojimų griežtumo. „Kai buvo ribojamas barų darbo laikas iki 21 val. vakaro, jie kėlė klausimą ar išvis apsimoka veikti“, – prisiminė I.Valaitienė.

Skaičius vertina teigiamai

Registrų centro duomenimis, teisę gauti Galimybių pasą šią savaitę turėjo beveik 1,8 mln. žmonių. Nuo gegužės pabaigos, kai įsigaliojo priemonė, iki šios dienos Galimybių pasas buvo atsisiųstas ir išduotas beveik 1,3 mln. kartų. Iš jų beveik 8 tūkst. asmenų tai padarė fiziškai atvykę į Registrų centrą. Iš minėto skaičiaus daugiau nei 600 tūkst. yra unikalūs vartotojai – t.y. eliminuojamas pakartotinis Galimybių paso atsisiuntimas ar išdavimas.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius šiuos skaičius įvertino teigiamai. „Lietuvoje turime kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų, todėl virš milijono parsisiuntusiųjų yra tikrai nemažas skaičius. Visai sėkminga iniciatyva“, – Registrų centro duomenis komentavo ekspertas.

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, platesnės informacijos apie Galimybių pasą Registrų centras nerenka, todėl duomenų apie realų Galimybių paso panaudojimą bei su tuo susijusių reikalavimų laikymąsi ministerija neturi.

„Ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę pavesta vykdyti savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi ministerija pagal kompetenciją neatliko karantino rėžimo metu ir šiuo metu neatlieka ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų kontrolės“, – rašoma oficialiame ministerijos laiške.

Pasak V.Zemlio Balevičiaus, platesnių duomenų rinkimo institucijos nesvarstė dėl asmens duomenų apsaugos klausimų. „Tai problema, susijusi su globaliniu sekimu. Jei tokie duomenys nebūtų tinkamai anonimizuojami, jų rinkimas prieštarautų esamiems įstatymams. Galima būtų rinkti nebent bendro panaudojimo duomenis, pavyzdžiui, koks kiekis žmonių buvo tam tikroje vietoje, tačiau tam reikėtų pažangių technologinių sprendimų, o valstybė resursų tam kol kas neturi“, – paaiškino mokslininkas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.