Tyrimas atskleidė: pandemija privertė įmones susirūpinti vėluojančiais mokėjimais ir ieškoti galimybių veikti efektyviau

Besitęsianti pandemija nemažai daliai verslų Lietuvoje ir visoje Europoje tapo rimtu išbandymu, o likvidumo užtikrinimas – vienu pagrindinių įmonių rūpesčių.

Ekspertai pažymi, kad šiandienos kontekste sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti didžiausias prioritetas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekspertai pažymi, kad šiandienos kontekste sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti didžiausias prioritetas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Ilva Valeika.
Ilva Valeika.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 21, 2021, 9:46 AM, atnaujinta Jul 21, 2021, 9:46 AM

Kaip rodo tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ kasmet skelbiamos Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, kas antra įmonė Lietuvoje pirmąsias pandemijos bangas išgyveno tik per plauką, o daugelis buvo priverstos imtis veiksmų, kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių.

Ekspertai pažymi, kad šiandienos kontekste sklandžių pinigų srautų užtikrinimas įmonėms turėtų būti didžiausias prioritetas.

Iššūkius kelia vėluojantys mokėjimai

Naujausios Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 64 proc. Lietuvos įmonių yra labiau nei bet kada anksčiau susirūpinusios dėl skolininkų galimybių laiku padengti įsiskolinimus.

42 proc. Lietuvos įmonių atstovų mano, kad didėjantis atotrūkis tarp numatytų atsiskaitymo terminų ir realaus sąskaitų apmokėjimo kelia grėsmę tvariam jų verslo augimui.

Be to, 45 proc. šalies įmonių pripažino dėl vėluojančių mokėjimų negalinčios samdyti naujų darbuotojų.

„Akivaizdu, kad daugelis įmonių jaučia pandemijos padarinius, o vienas iš pagrindinių įtampos šaltinių verslui yra vėluojantys mokėjimai, lemiantys likvidumo problemas. Nenuostabu, kad daugelis verslų Europoje, siekdami sušvelninti pandemijos pasekmes ir norėdami užtikrinti veiklos tęstinumą, jau ėmėsi tam tikrų strateginių iniciatyvų: atsakingesnio pinigų srautų ir skolų valdymo mechanizmų diegimo ar verslo skaitmenizavimo. Būtent tai dažnai įmonei padeda išgyventi sudėtingą laikotarpį“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, 87 proc. Europos įmonių svarbiausia strategine iniciatyva 2021 metais laiko likvidumo didinimą ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimą. 83 proc. įmonių išskyrė skolų valdymo gerinimą, o 77 proc. – kaštų mažinimą.

Daugiausiai bankrotų – prekybos sektoriuje

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sako, kad Lietuvos verslas per pandemiją pademonstravo lankstumą ir daugeliu atvejų sugebėjo prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, tačiau dalis bendrovių susidūrė su išties rimtomis problemomis.

„Analizuojant 2020 metais pradėtų bankroto procesų duomenis, aiškiai įžvelgiama, kad daugiausiai sunkumų kilo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje veikiančioms įmonėms. Net 22,4 proc. visų bankroto procesų buvo pradėti šio sektoriaus bendrovėms. Statybų sektoriui teko 19,5 proc., apdirbamajai gamybai 11,5 proc., transporto sektoriui 8,4 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai 7,8 proc. bankrotų. Juos bent iš dalies lėmė tai, kad įmonių veiklos buvo apribotos ir uždraustos. Nemažai įmonių didelių sunkumų taip pat patyrė dėl strigusio žaliavų tiekimo ir sumažėjusio žmonių mobilumo“, – sako E.Radišauskienė.

Paskatino įmonių skaitmenizaciją, tačiau pristabdė plėtrą

Natūralu, kad pandemija nemažą dalį Europos įmonių paskatino imtis veiksmų, kurių kitu atveju jos greičiausiai nebūtų ėmęsi.

Pavyzdžiui, 39 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 20 proc. didelių kompanijų aktyviai spartino verslo procesų skaitmenizavimą. Tuo pačiu metu, 28 proc. smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių bei 21 proc. stambių bendrovių Europoje teko prašyti tiekėjų pailginti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus.

Maždaug po dešimtadalį smulkaus ir vidutinio verslo bei didelių įmonių taip pat turėjo išplėsti savo pačių įsiskolinimus iki nepriimtino lygio.

„Verslams per pandemiją teko imtis sudėtingų sprendimų, ieškoti kompromisų su tiekėjais, pratęsti atsiskaitymų terminus ar patiems prašyti atidėti mokėjimus. Įmonės taip pat buvo priverstos atleisti dalį darbuotojų ir atidėti strategines investicijas ar atsisakyti jų visai. Tokių veiksmų dažniau teko imtis didesnėms kompanijoms – kaip rodo Europos mokėjimų ataskaita, penktadalis jų mažino darbuotojų skaičių, o ketvirtadalis pristabdė strategines investicijas. Kita vertus, siekdamos prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos įmonės taip pat siekė kurti naujus produktus ir paslaugas“, – sako kreditų valdymo ekspertė I.Valeika.

Išgyventi padėjo pagalbos priemonės ir lankstumas

E.Radišauskienė pažymi, kad sunkiu metu gyvybiškai svarbiomis tapo Vyriausybės priimtos pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemonės.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos direktorės, dalis įmonių bankrotų išvengė tik jų dėka.

„Po pirmosios koronaviruso bangos, dauguma įmonių turėjo galimybę atsigauti ir atstatyti savo mokumą, nes su finansiniais sunkumais susidūrusiam verslui buvo suteiktos pagalbos priemonės likvidumui palaikyti bei mokestinės lengvatos – pavyzdžiui, leidžiama atidėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Taikytas išties gana platus pagalbos priemonių paketas. Tiesa, priemonių įgyvendinimas strigo, todėl ne visos nukentėjusios įmonės galėjo jomis efektyviai pasinaudoti“, – pažymi E.Radišauskienė.

Visgi, jos teigimu, Lietuvos verslas pandemijos metu ne paprasčiausiai laukė išorinės pagalbos, bet aktyviai siekė prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

E.Radišauskienė pažymi, kad šiuo atveju itin didelį vaidmenį atliko procesų skaitmenizacija.

„Verslo skaitmenizacija, prekybos perkėlimas į internetinę erdvę daliai įmonių – ypač prekybos srityje – tapo tikru išsigelbėjimu. Be abejo, ne viską galima skaitmenizuoti, tačiau net ir, pavyzdžiui, gamybos įmonės pandemijos metu ėmė aktyviau galvoti apie procesų automatizavimą ir optimizavimą. Kitaip tariant, net ir tuos verslus, kurių veikla nebuvo apribota, pandemija paskatino ieškoti galimybių veikti efektyviau“, – sako E.Radišauskienė.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovės įsitikinimu, gyvename tokiais laikais, kada viskas itin greitai keičiasi, todėl verslo sėkmė priklauso nuo galimybės prie pokyčių prisitaikyti maksimaliai greitai.

Apie Europos mokėjimų ataskaitą

Kasmetinę Europos mokėjimų ataskaitą (angl. The European Payment Report) „Intrum“ skelbia nuo 1998 metų.

Atskiras tyrimo leidimas Lietuvai skelbiamas septintą kartą. Ataskaita yra parengta pagal 2021 metų sausio–balandžio mėnesiais 29-iose Europos šalyse vykdytos apklausos rezultatus. Tyrime iš viso dalyvavo 11187 Europos įmonės, veikiančios vienuolikoje skirtingų industrijų.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, teikiančių paslaugas 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.