Nerimauja: pavogė įmonės duomenis, apvogs ir klientus?

Ar galima pasitikėti įmone, kurios pardavimų vadovė įtariama pavogusi jautrius duomenis iš ankstesnės darbovietės ir galimai panaudojusi juos viliojant naujus klientus kitoje darbovietyėje? Būtent tokia nusikalstama veika yra kaltinama neseniai įsteigtos ir Vilniuje paslaugas teikiančios daugiabučių priežiūros įmonės „Urban hold“ pardavimų vadovė.

Didžiausia gresianti blogybė pasirinkus nesąžiningą daugiabučių administratorių yra iššvaistytos kaupiamojo fondo lėšos.<br>P.Mantauto nuotr.
Didžiausia gresianti blogybė pasirinkus nesąžiningą daugiabučių administratorių yra iššvaistytos kaupiamojo fondo lėšos.<br>P.Mantauto nuotr.
Anot H.Stelmokaičio, dar neretai pasitaiko atvejų, kai koncentruotos rinkos naujokai savo vietos po saule bando ieškoti ne visai teisėtais būdais.
Anot H.Stelmokaičio, dar neretai pasitaiko atvejų, kai koncentruotos rinkos naujokai savo vietos po saule bando ieškoti ne visai teisėtais būdais.
Daugiau nuotraukų (2)

Tomas Aleksiūnas

Jul 26, 2021, 2:18 PM, atnaujinta Jul 26, 2021, 2:18 PM

Pastaruoju metu vis dažnesni atvejai, kai vagiami jautrūs klientų duomenys. Tačiau teisininkai pastebi, kad daugėja atvejų, kuomet buvę verslo bendrovių darbuotojai įsidarbina pas konkurentus ir jiems perduoda ant konfidencialius duomenis iš ankstesnės darbovietės. Tikėtina, ne už ačiū, bet dėl geresnių darbo sąlygų ar papildomo atlygio.

Kreipėsi į prokuratūrą

Būtent taip galėjo pasielgti daugiabučių priežiūra sostinėje užsiimančios bendrovės „Urban hold“ pardavimų vadovė. Įtariama, kad prieš išeidama iš darbo ji nukopijavo komercine paslaptimi laikomus duomenis ir galimai panaudojo juos naujoje darbovietėje.

Komercinė paslaptis šiuo atveju – verslo planai, komerciniai pasiūlymai, specifinių objektų priežiūros metodai ir pan. Kitaip sakant, įmonės vadovė naujajam darbdaviui galėjo ant lėkštutės pateikti visus duomenis, kuriuos ankstesnėje darbovietėje ne vieną mėnesį kūrė ir tobulino aibę specialistų.

Dėl galimai nusikalstamos įmonės „Urban hold“ pardavimų vadovės veiksmų jau kreiptasi į teisėsaugą. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateiktas pareiškimas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Neteisėtas pasisavinimas – tai kaltininkui patikėtų ar jo žinioje esančių neviešų elektroninių duomenų neteisėtas pavertimas savais.

Vogti duomenis – draudžiama

Komentuodamas šią situaciją verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis teisininkas Henrikas Stelmokaitis lrytas.lt paaiškino: įstatymuose aiškiai nurodyta, kad darbuotojams draudžiama išsinešti darbdavio konfidencialią informaciją.

„Kokia nauda neteisėtai pasisavinti duomenis iš buvusio darbdavio ir panaudoti juos naujoje darbovietėje? Tokiu atveju galima be didelių pastangų ir išlaidų, sutaupant laiko, žmogiškuosius, piniginius ir reputacijos resursus, be jokių bandymų ir klaidų perimti verslo modelį ir darbo metodus.

Vaizdžiai tariant, jei tu dirbai ilgametę patirtį turinčiame ledų fabrike, tačiau nutarei keisti darbovietę ir įsidarbinai ką tik įsteigtame ledų fabrikėlyje, neturinčiame nei gamybos technologijų, nei receptūrų, žymiai lengviau yra nieko nekurti nuo nulio, o replikuoti gamybos technologiją iš buvusios darbovietės.

Jei dėl tokio tikslo reikia slapta pasiimti tam tikrus elektroninius dokumentus iš buvusio darbdavio, tai – nesąžininga konkurencija, o kartais ir nesikalstama veika. Jeigu toks elgesys būtų toleruojamas, mes liktume be sveikos konkurencijos ir investicijų į efektyvumus. O kai nėra konkurencijos ir investicijų, pirmiausia nukenčia vartotojas“, – dėstė H.Stelmokaitis.

Nukenčia vartotojas

Teisininkas paaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais taikoma todėl, kad įstatymų leidėjas komercinę paslaptį laiko labai vertinga ir siekia ją apsaugoti griežtomis baudžiamosiomis priemonėmis.

Anot H.Stelmokaičio, dar neretai pasitaiko atvejų, kai koncentruotos rinkos naujokai savo vietos po saule bando ieškoti ne visai teisėtais būdais – galbūt tai dominuojančią padėtį kaimyninėje rinkoje turinti įmonė, siekianti perkelti savo lemiamą įtaką į gretimą rinką, o gal nauja įmonė, siekianti pasinaudoti kitų per metų metus sukurtu įdirbiu.

Jis patvirtino, kad jo praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai nauji arba į plėtros stadiją žengiantys rinkos žaidėjai vilioja darbuotojus iš didelę patirtį turinčių konkurentų, o šie iš buvusio darbdavio neteisėtai pasisavina komercines paslaptis ir perduoda juos naujajam darbdaviui.

Tokiais atvejais nukenčia visi: ir buvusio darbdavio konkurencingumas, ir naujojo darbdavio reputacija, ir pats darbuotojas.

Vilioja lengvatikius

Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sako, kad pastaruoju metu daugiabučių priežiūros sektoriuje naujos, niekam nežinomos įmonės ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Todėl jo nestebina, kad dalis tokių bendrovių, siekdamos greito pelno, žaidžia ne visai švarius žaidimus.

Esą sąžiningai konkuruoti su rinkos senbuviais sudėtinga, tad kai kurioms bendrovėms, jų vadovams ar darbuotojams kyla pagundų eiti ir galimai nusikalstamu keliu.

S.Čirbos teigimu, smulkios, neseniai įsisteigusios daugiabučių priežiūros įmonės vilioja klientus mažais įkainiais, tačiau dažniausiai nutyli, kiek gyventojams reikės papildomai mokėti už tikrus ar tariamus darbus.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai atlikti pastato techninę priežiūrą įsipareigojama mokant vos centą už kvadratinį metrą. 

Tačiau į šią kainą dažniausiai įtraukiamas tik popierių tvarkymas, o už kiekvieną specialistų iškvietimą mokama papildomai. Tad reklamuojamas itin mažas mokestis už paslaugas mėnesio pabaigoje kartais padidėja ir dvidešimt kartų. Blogiausia, kad nors už papildomus darbus mokama, iš tiesų nieko nevyksta.

Taikiklyje – kaupiamosios lėšos

Vis dėlto, anot S.Čirbos, didžiausia gresianti blogybė pasirinkus nesąžiningą daugiabučių administratorių yra iššvaistytos kaupiamojo fondo lėšos.

Tokio fondo lėšos – avariniams darbams naudojami ir namo gyventojams nuo didžiulių momentinių išlaidų padedantys apsisaugoti pinigai. Juos patikimi administratoriai naudoja prižiūrimi savivaldybės pagal Vyriausybės nutarimą, o baudos skiriamos net už menkiausius pažeidimus.

„Tokia tvarka visiškai negąsdina nesąžiningų administratorių: šiandien įmonė vadinasi vienaip, kitą dieną – jau kitaip. O nepervesti pinigų joms negalima – daugiabučių namų administravimo nuostatai reglamentuoja, kad tam skirtas vos mėnuo. Tad galiausiai girdime istorijų, kai namo gyventojams supratus, kad kažkas ne taip, ir nutraukus sutartį, kaupiamojo fondo lėšos jau būna išleistos“, – pasakojo Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos atstovas.

Ragina aklai nepasitikėti

S.Čirba įsitikinęs, kad, norint išvengti tokių situacijų, būtina pasidomėti paslaugas siūlančiais administratoriais.

„Dėl klientų gerovės besistengiantys namų administratoriai paprastai turi savo interneto svetaines, jose nuolat atnaujina informaciją, aktyviai dirba ir socialiniuose tinkluose. Taip pat tokios įmonės yra subūrusios kompetentingų specialistų komandas ir taiko modernias technologijas. Tuo metu lėšų iš gyventojų išviliojimu susidomėjusios įmonės laikosi visai kitokio požiūrio į klientus ir jų aptarnavimą“, – pabrėžė Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas.

Jis teigia, kad į tokius parašų rinkėjus reikia žiūrėti kritiškai, atsiradus net menkiausiai abejonei pranešti dabartiniam administratoriui, paklausti, ko iš jų tikėtis. Nesiėmus veiksmų laiku vėliau galima gerokai nukentėti“, – patarė pašnekovas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.