– 70 proc. – tai kolektyvinio imuniteto riba. Kaip vertinate šią ribą ir kokia yra jūsų restoranų tinklo padėtis?
– Pasiskiepijusių skaičiai auga, trys įmonės jau pasiekė 60–70 proc. ribą. Tą 70 proc. ribą, manau, pasieksime per savaitę ar dvi.
Testavimas yra pagalba verslui priversti darbuotojus pasiskiepyti, nes labai nepatogu laukti ilgose eilės norint testuotis. Net ir vieną kartą žmogus pabandęs, pastovėjęs eilėse, pamato, kad pasiskiepyti yra daug paprasčiau, nėra eilių, o ir pasiskiepijęs gali būti ramus visą likusį sezoną, daugiau nieko daryti jam nereikia.
– Kaip šiuo metu organizuojamas darbas? Jeigu žmogus nėra pasiskiepijęs, testuotis reikia kasdien?
– Testuotis reikia kartą per 10 dienų, bet visi skubėjo testuotis liepos 26 dienai, tad buvo ilgos eilės, labai nepatogu, reikėjo laukti.
– Kokios dar motyvacinės priemonės, skatinančios skiepytis, buvo išbandytos pandeminiu laikotarpiu?
– Jeigu pasakytume darbuotojams, kad jie privalo pasiskiepyti, šie iš karto nueitų dirbti pas konkurentus. Nors tai, kaip važiavimas prisisegus diržą ar negalėjimas vairuoti išgėrus, turėtų būti visiems privaloma norma.
Dabar matome, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) skaičiai ėmė mažėti, vadinasi, užsidaryti nebūtina, reikia tik skiepytis ir nebus jokio karantino nei pasiskiepijusiems, nei nepasiskiepijusiems.
– Ar verslas neturi instrumentų priversti darbuotojus skiepytis tik dėl darbuotojų trūkumo?
– Ne tik dėl darbuotojų trūkumo, yra ir konkurencinga aplinka. Mums sunku rasti darbuotoją, bet darbuotojui pakeisti darbą – lengva. Jei jis yra antivakseris, jis nueis dirbti ten, kur skiepo nereikalaujama.
– Kokia dar galėtų būti Vyriausybės pagalba, be įvedamų įpareigojimų dirbantiems kai kuriuose sektoriuose? Ar tai ir yra pagrindinis įrankis?
– Tai vienas iš pagrindinių įrankių, bet reikia žiūrėti į priekį. Praeis savaitė ar dvi, mūsų sektorius susivakcinuos, o kas bus toliau?
Būtų galima paskelbti, kad nuo rugsėjo 1 d. be galimybių paso gyventojai niekur negalės patekti, tik į maisto prekių parduotuves ir vaistines. Mūsų šalies atveju patekimas į restoraną nėra pakankamas motyvas skiepytis ir gauti galimybių pasą, mus labiau veiktų negalėjimas be galimybių paso patekti į „Akropolius“, prekybos centrus.
Bet, jei žmonės eitų skiepytis ir pasiektume reikiamą ribą, tokio ribojimo net nereikėtų įvesti.
– Vakcinuotų žmonių rodikliai tarp restoranų tinklų ir individualių restoranų skiriasi. Kodėl tie skirtumai atsiranda ir vieni pasiekia imunizacijos ribą, o kiti – ne?
– Tai lemia daug dalykų. Tarkime, pas mus Kaune yra virš 90 proc. pasiskiepijusių darbuotojų, prie to prisideda ir vadovai. Jei kokio nors restorano vadovas yra nepasiskiepijęs, kaip jis gali versti kariauti karius, jei pats, kaip vadas, yra nepasiruošęs karui?
Yra ir tokių, kurie persirgo koronavirusu ir vis tiek nori pasiskiepyti. Tokiems vadovams perteikti informaciją apie skiepus yra daug paprasčiau nei tiems, kurie yra antivakseriai ir patys tikrai nesiskiepys, bet turi vykdyti valdžios nurodymus ir įrodyti darbuotojams, kad šie skiepytis privalo.
– Ar yra būdų, kaip pačius vadovus paskatinti skiepytis?
– Dauguma aukščiausio rango vadovų pasiskiepiję, bet yra ir tokių restoranų vadovų, kurie nenori skiepytis, nes turi gretutinių ligų. Nors, atrodo, kad kaip tik turint gretutines ligas yra didesnė rizika susirgti...
Pavyzdžiui, ir mano dukra nėra pasiskiepijusi, aš jos niekaip negaliu priversti to padaryti. Suaugę žmonės gali rinktis, bet reikia žvelgti ir į tai, kokiam sektoriui, kokiems darbuotojams tai turi būti privaloma. Mes jau prieš pusantro mėnesio išsiuntėme pasiūlymą, kad maitinimo sektoriuje dirbantiesiems skiepai būtų privalomi, nes tai yra kontaktinis darbas.
– Kokioje būklėje yra viešojo maitinimo sektorius?
– Verslai jau atsistato. Kaip tik žiūrėjau praeito savaitgalio skaičius – apyvartos jau panašios į 2019 m. Bet mes bijome, kad mėnesį padirbsime ir vėl grįšime atgal į karantiną. Vyksta kova su laiku, kas spės iki rudens imti viršų – liga ar vakcinavimas.
– Ar atsistačiusios apyvartos padėjo amortizuoti pandeminius nuostolius? Ar dar daug verslų yra ties bankroto riba?
– Dauguma restoranų net ir birželį dirbo nuostolingai. Šešis mėnesius buvo patiriami nuostoliai ir tik liepa bus pirmasis mėnuo, kai dirbsime pelningai.
Parama buvo nepakankama, dauguma restoranų turi sukaupę nuostolių. Jei nuosavas kapitalas tampa neigiamas, įmonės vadovas turi inicijuoti bankroto procedūras. Kol dar yra metų vidurys, tol į tuos skaičius nežiūrima, tačiau, kai matysime metinius skaičius, nepaisant to, kad įmonės turės lėšų savo sąskaitose, techniškai dalis tų įmonių vis tiek bus bankrutavusios.
Tada kils klausimas: ką vadovai darys? Ar rizikuos savo asmeniniu turtu, ar imsis tų procedūrų, kurios yra privalomos?
