Ministrė Monika Navickienė tikisi, kad pakoreguota vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka sustiprintų vaiko ir tėvo ryšį, taip pat palengvintų šeimų gyvenimus.
Kokios naujovės laukia
Šeimos ir darbo interesų pusiausvyra yra viena iš šios Vyriausybės prioritetinių krypčių, numatyta Vyriausybės programoje. Nors ir šiandien teisės aktai numato plačias galimybes derinti darbuotojo šeiminius ir darbo įsipareigojimus, o Lietuva jau dabar atitinka beveik visas minimalias šios direktyvos nuostatas ir kai kurias net viršija, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimas visgi atneš tam tikrų esminių pokyčių.
SADM siūlomais projektais siekiama įgyvendinti šią ES direktyvą ir nuo kitų metų pasiūlyti patikslintus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Darbo kodekso nuostatus. Tai reiškia, kad keistųsi vaiko priežiūros atostogų tvarka.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, viena iš pagrindinių naujovių – dviejų mėnesių neperleidžiamos atostogos tėčiams.
„Tikimės, kad patobulinta vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir palankesnis išmokų skaičiavimas palengvins kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Kartu įstatyme įtvirtinami neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį jiems būnant drauge“, – kalbėjo M.Navickienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas sako, kad žiūrint į direktyvą, atrodo, kad Lietuva iš tiesų yra labai pažengusi.
„Darbo sąlygos 2017 m. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui buvo gerokai pagerintos. Situaciją šalyje turime geresnę nei ją nurodo direktyva. Ministerija pasiūlė ir papildomų sistemos pagerinimų šeimos ir darbo derinimo kontekste, kurie turėtų padėti daugeliui žmonių“, – sako jis.
Ryškiausi akcentai, pasak D. Paulausko, – išplėstas žmonių ratas, kokie asmenys galės pasinaudoti lanksčiu darbo grafiku, galimybe dirbti nuotoliniu būdu.
„Nors atitikome minimalius standartus, ministerija nutarė tuos standartus padidinti. Šis pokytis – labai pozityvus“, – teigia patarėjas.
Kiti numatomi pokyčiai labiausiai susiję su vaikų priežiūra.
„Ministerijos siūloma naujovė, kad asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose, palaikytų ryšį su darboviete. Žinia, Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra pakankamai ilgos. Mes patys susiduriame su įmonių atstovais, kurie sako, kad šios atostogos per ilgos, darbuotojai atitrūksta nuo darbo ir praranda įgūdžius. Todėl siūloma darbdaviui ir darbuotojui susitarti, kaip bus palaikomas ryšys su darbuotoju vaiko priežiūros atostogų metu. Taip pat darbuotojas, dar būdamas vaiko priežiūros atostogose, galės kandidatuoti ir į naujas darbo pozicijas“, – naujoves vardijo D.Paulauskas.
Svarbu žinoti“ kad seneliams nebus suteikta galimybė pasinaudoti mamai ir tėčiui skirtais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau jie galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.
Kalbant apie išmokas, siūloma sutrumpinti socialinio draudimo stažo laikotarpį tėvystės išmokai gauti. Vietoj šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio – 6 mėnesių – socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką.
Siekiant paskatinti vaiko priežiūros išmokų gavėjus užsiimti darbine veikla auginant vaiką, siūloma patikslinti ir nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai kuris nors iš tėvų gauna ir darbinės veiklos pajamų.
Svarbus šeimos ir darbo balansas
Specialistai pastebi, kad darbuotojai, žymiai daugiau laiko praleidžiantys darbe, po darbo galvoja apie darbo klausimus, mažiau laiko skiria šeimai. Laikui bėgant jie tampa vis mažiau patenkinti savo darbu, blogėja jų psichikos sveikata. Vėliau išryškėja ir kitos pasekmės – sumažėja darbuotojo produktyvumas, blogėja darbo rezultatai.
Geroji užsienio valstybių įmonių patirtis rodo, kad skatinant darbuotojus derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, taikant lankstesnį darbo laiko grafiką, suteikiant daugiau laiko poilsiui, sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, užtikrinant darbuotojui galimybę esant poreikiui išvykti iš darbovietės darbdavio leidimu ir panašiai, gerėja darbo rezultatai.
Komunikacijos ekspertė, vadovaujanti vieno didžiausių šalies vaistinių tinklų komunikacijai, Laura Bielskė su vyru augina du vaikus. Ji pastebi, kad balansas tarp darbo ir šeimos yra itin svarbus gerai savijautai.
„Karantinas įrodė, koks svarbus yra balansas tarp šeimos ir darbo, kaip svarbu kartais į darbus kibti anksčiau, baigti juos neįprastu metu, turėti galimybę suderinti ir vizitą pas šeimos gydytoją ir tuoj pat prasidedantį susirinkimą „Teams“ programėlėje. Ne laikas, kurį skiriame būdami prie kompiuterio, o darbo efektyvumas ir lygiai taip pat šeimoje, ne tiesiog buvimas, o buvimas veikiant ir bendraujant yra kokybiškas. Kuo labiau pavyksta suderinti šį balansą, tuo prasmingesnės mūsų dienos“, – mano ji.
Todėl L.Bielskė sako palaikanti pokyčius. „Labai teigiamai vertinu sprendimus, kurie suteikia daugiau laisvės tartis šeimoje. Jeigu šeima pati gali nuspręsti, kiek laiko ir kas bus su kūdikiu, manau, teisingiausia to ir imtis. Mes esame labai laimingi, nes mudviejų vaikai iš tiesų labai sveiki. Man neteko imti atostogų dėl tam tikro vieno ar kito vaiko ligos. Jeigu taip nutiktų, manau operatyviai rastumėme sprendimą su vyru, matytumėme, kuriam savaitė aktyvesnė, kuriam lengviau atsilaisvinti ryte, o kada popietėmis. Taip ir dabar derinamės, jeigu turiu būtu darbuose 7 valandą, tai tiesiog susidėliojame dieną ir visiškai nesudėtinga dalintis atsakomybėmis“, – savo patirtimi dalijosi ji.
Tačiau esama situacijų, kai šeimoms tokie atvejai taip pat tampa galvosūkiu. Pasak specialistų, naujoji ES direktyva aktuali kalbant ne tik apie šeiminius įsipareigojimus, susijusius su vaikais, tačiau mini ir kitus darbo bei asmeninio gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, kito suaugusiojo slaugymą. Todėl SADM siūlomi pokyčiai gyvenimą palengvintų ir tokiais atvejais.
Ar neperleidžiamas laikotarpis tėvams privalomas?
Socialiniuose tinkluose po pranešimų apie numatomas vaiko priežiūros atostogų naujoves, jautriausiai sutiktas neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų faktas.Kai kurie tėvai nuogąstavo, kad valstybė nori primesti jiems prievolę, neatsižvelgdama į opius karjeros klausimus, mat yra atvejų, kai tėčiai tiesiog negali būti dviejų mėnesių su vaiku, kitu atveju šeima nukentėtų finansiškai. O kaip yra iš tiesų?
SADM siūlo tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių ar globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnysis patarėjas D.Paulauskas stebisi, kodėl išplito nuomonė, kad neperleidžiamas 2 mėnesių laikotarpis bus privalomas.
„Nežinau, kodėl tokia nuomonė sklando. Nei pačioje direktyvoje, nei ministerijos pasiūlyme nėra žodžio „privaloma“. Tėčių niekas negalės priversti eiti vaiko priežiūros atostogų, jei jie to nenorės daryti“, –- teigė jis.
Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių.
„Atsisakymas įstatymo nepažeis. Tai ne karo prievolė. Yra suteikiamas pasirinkimas labai palankiomis šeimai sąlygomis, atsižvelgiant į išmokų dydžius. Tėtis arba mama tuo laikotarpiu gaus praktiškai savo vidutinį atlyginimą“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. nuo atlyginimo iki mokesčių vaiko priežiūros išmoką. Tiesa, vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Jeigu vaiką augina vienas iš tėvų, jis turės teisę į du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir gaus vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo iki mokesčių, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Tuo tarpu, pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis metukai būtų 45 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius. O nuo metų iki vaikui sueis dveji – 25 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius.
Tėčiai vaiko priežiūros atostogas renkasi rečiau
Kalbant apie vaiko priežiūros atostogas, 2020 m. „Sodros“ duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.
„Bandėme suprasti, kokia to priežastis, kad vyrai visgi rečiau renkasi vaiko priežiūros atostogas. Atlikus visuomenės nuomonės apklausą, paaiškėjo, kad visuomenė nesivadovauja stereotipu, jog vaikų priežiūra – mamų reikalas. Visuomenė palaiko vyrus, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Net 7 iš 10 atsakė, kad toks pasirinkimas yra visiškai normalus“, – pasakojo D.Paulauskas.
Tad nors visuomenė nėra nusiteikusi priešiškai, vyrai vis tiek tai daro rečiau. Kodėl? Kiti tyrimai atskleidė, kad priežasčių ne viena.
„Pavyzdžiui, viena jų – nelanksti darbo aplinka. Jei vadovas nepalaiko šios idėjos, nėra vyrų, kurie eina vaiko priežiūros atostogų, nėra pavyzdžio, tai demotyvuoja. Visuomeninis diskursas, kai vaiko priežiūra siejama su motinyste, taip pat turi įtakos. Apie tėvystę prižiūrint vaiką mes kalbame kur kas rečiau“, – paaiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnysis patarėjas.
Dar vienas svarbus aspektas – finansai. SADM specialistai pastebi, kad gimus kūdikiui didelė dalis šeimų susiduria su pasikeitusia finansine padėtimi. Tuomet tenka apsispręsti, ar greitai sugrįžti į darbą, nors ir norėtųsi ilgiau pasilikti su vaiku, ar ilgiau auginti vaikelį namuose, tačiau susitaikyti su menkesne šeimos finansine padėtimi.
D. Paulauskas antrina – atėjus laikui pasirinkti, kas eis vaiko priežiūros atostogų, šeimos iš tiesų sprendžia finansinį galvosūkį. „Neretai moteriai eiti vaiko priežiūros atostogų yra naudingiau, nes vyras uždirbs vidutiniškai daugiau. Daug įvairių sudėtinių dalių nulemia tokį vyrų ir moterų pasirinkimą“, – paaiškino jis.
Švedijos tyrimas: padeda stiprinti ryšį
Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, įstatymai tėvams, kaip ir motinoms, leidžia pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis. Švedijoje, siekiant suvokti buvimo tėvu pirmus metus fenomeną, buvo atliktas tyrimas naudojant fenomenologinį tyrimo metodą.
Tyrime dalyvavo dešimt 25–32 m. amžiaus tėvų, gyvenančių mažame mieste pietvakarių Švedijoje, atrinktų atsitiktiniu būdu. Tiriamųjų išsilavinimas svyravo nuo bendrojo lavinimo mokyklos iki universiteto. Visi jie gyveno su vaiko motina.
Pradinis interviu klausimas buvo: „Kaip jautėtės kaip asmenybė būdamas tėvu?“. Dialogas, siekiant sužinoti aktualias, jaudinančias mintis ir išgyvenamus jausmus, buvo rutuliojamas pasitelkiant tokius klausimus,apie vyrų savijautą gimus kūdikiui ir išėjus tėvystės atostogų.
Padarytos išvados, kad tėvai pirmaisiais metais stengėsi kūdikį laikyti dėmesio centre, nesureikšmindami savo asmenybės. Vaikas šeimai suteikė šilumos ir džiaugsmo, o vyrams tai padėjo užmegzti glaudesnį ryšį su savo partnere. Vaiko ir tėvo santykius labai sustiprino laikas, kurį jie praleisdavo dviese. Tėvai sėkmingai išmoko interpretuoti naujagimio signalus, taip pat buvo išvystytas kantrumas bei jautrumas, suformuotas suvokimas apie suaugusiojo atsakomybę. Tėvai prisiėmė naują ekonominę atsakomybę, taip suprasdami, kad rizikai nebėra vietos. Tėvystė, įskaitant vaiko priežiūrą, daugeliu atvejų buvo laikoma teigiamu dalyku.
Labai svarbus šio jausmo aspektas buvo pasitenkinimas tuo, kaip jie susidorojo su šia nauja gyvenimo faze ir kaip jie gebėjo valdyti naują situaciją, stresą. Tiesa, perversmo, įvykusio tapus tėvu, metu kiekvienam vyrui buvo būtina erdvė savo veiklai ir noras išlikti tuo pačiu žmogumi.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su SADM.
