– Kam dar reikia galimybių paso, kai jau daug kas turime ES Žaliąjį pasą, kuris yra universalesnis?
– Galimybių paso veiklą galime keisti patys, nes tai yra nacionalinis instrumentas. Europinio paso taip lengvai pakeisti negalime, o jis yra ir griežtesnis negu mūsų galimybių pasas. Norėdami užtikrinti geresnį prienamumą, turime abu dokumentus, tiek europinį, tiek galimybių pasą.
– Tad man nereikia ieškoti galimybių paso, jei turiu Žaliąjį? Galėsiu eiti su juo ten, kur veiks galimybių pasas?
– Šiuo metu taip, tik reikia atkreipti dėmesį, kad europinis sertifikatas yra skirtas keliavimui, į jį yra įtraukta ir testavimo dalis. Šiuo metu Vyriausybė svarsto iš galimybių paso apimties nemokamo testavimo dalį išimti, tokiu atveju, atsirastų skirtumų tarp europinio ir galimybių paso, bet Vyriausybė dar sprendimų nėra priėmusi.
– Sprendimai, kiek žinau, bus priimti trečiadienį. Bet kokias galimybes su galimybių pasu matote jūs, EIMIN? Kokie bus esminiai skirtumai dabar, palyginti su šių metų pavasariu?
– Pagrindinis skirtumas – dabar mūsų siekis neuždaryti verslų, kad visa ekonomika veiktų ir išvengtume pilno užsidarymo. Tam ir turime galimybių pasą, kaip įrankį, leidžiantį neuždaryti verslų, ką turėjome pavasarį augant sergamumui.
– Suprantu, kad valdžia kelia visuomenės daugumos ir ekonominį interesą virš keliasdešimties procentų nepasiskiepijusių, kurie tai laiko savo konstitucine ir žmogaus teise. Jūs aiškiai sakote – nebežaidžiame žaidimų, turime dviejų klasių visuomenę – pirma ir antra klasės?
– Klasėmis to nepavadinčiau. Dar gegužę turėjome diskusijų dėl galimybių paso ir tuo metu esminis klausimas buvo skiepų prieinamumas. Tada ne visi žmonės galėjo gauti skiepą. Dabar visi norintys skiepytis turi absoliučiai visas galimybes išsirinkti kokią tik nori vakciną ir gauti ją labai greitai, paprastai.
Skiepijimasis ar nesiskiepijimas yra paties žmogaus sprendimas, kurį jis gali priimti, bet kiekvienas sprendimas turi pasekmes. Tikslas yra toks, kad pasiskiepiję žmonės galėtų ir toliau gyventi, neužsidaryti, o nepasiskiepijusius skatiname pasiskiepyti ir būti saugiais.
– Yra tokių, kurie negali pasiskiepyti dėl sveikatos problemų, jiems bus išimčių. Tačiau tie, kurie nesiskiepys dėl priežasčių, nepriklausančių nuo sveikatos, mokės už testus ir galės toliau naudotis visomis galimybėmis. Teisingai suprantu?
– Taip, šiuo metu svarstoma galimybė, kad testavimo opcija liktų, tačiau tada žmogus, priėmęs tokį sprendimą, už testą turėtų susimokėti pats, nes yra nemokama alternatyva – vakcinuotis.
– Ar svarstoma apskritai nesuteikti galimybės testuotis nei už pinigus, nei nemokamai – tiesiog panaikinti testus kaip opciją galimybių pasui gauti?
– Svarstymų yra įvairių, tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir sveikatos sistemos apkrovimo. Tačiau šią akimirką komunikuojama žinia yra tokia – žmogus, priėmęs sprendimą nesivakcinuoti, už testą turės susimokėti pats.
– Renginiai, sportas, varžybos, muziejai, didesni prekybos centrai – ar tai taps prieinama tik su galimybių pasu, ar tai dar nėra aišku?
– Dideli renginiai, didelės erdvės, susibūrimai, prekybos centrai pavasarį buvo uždaryti ir absoliučiai neveikė. Dabar mūsų tikslas yra tai, kad jie veiktų su galimybių pasu. Bet tam tikros paslaugos liktų prieinamos visiems.
– Visiems prieinamos greičiausiai bus maisto parduotuvės, mažesnės parduotuvėlės, kuriose mažiau žmonių, taip?
– Šiuo metu diskutuojama dėl veiklų apimties. Per pirmąjį karantiną būtinųjų prekių krepšelis buvo prieinamas visiems, tikėtina taip bus ir dabar.
Bet nors ir labai mylime koncertus, tai nėra būtinoji prekė žmogui išgyventi, tai tik papildomas faktorius. Tačiau norisi, kad žmonės turėtų teisę į koncertą nueiti, nes pavasarį joks žmogus, skiepytas ar ne, į jokį koncertą ar prekybos centrą nueiti negalėjo, nes jie tiesiog neveikė.
– Nevyniokime į vatą – valdžia siaurina nepasiskiepijusių galimybes nesiskiepyti toliau, taip?
– Į šią situaciją galime žiūrėti iš dviejų pusių. Galime sakyti ir tai, kad yra plečiamos pasiskiepijusių žmonių galimybės, jog jie galėtų ir toliau gyventi tokį gyvenimą, kokį gyveno iki pandemijos, nors pandemiją dar turime.
– Rasa Budbergytė, socialdemokratų atstovė Seime, kreipėsi į A.Armonaitę ir klausė, kiek kainavo galimybių pasas. Ar galite atsakyti, kokie galimybių paso kaštai teko valstybei?
– Galimybių paso sprendimas nekainavo, jeigu neskaičiuosime kelių žmonių darbo valandų ar sudegintos elektros naudojant kompiuterį. Valstybės mastu tai labai nedideli kaštai, nes pats techninis sprendimas buvo sukurtas nemokamai, jis valstybei nekainavo.
Taip, Registrų centro ir EIMIN žmonės dirbo savo darbą, dirbo ir su galimybiu pasu, bet pats sprendimas buvo nemokamas, o jis ir dabar leidžia neuždaryti ekonomikos. Tai mums visiems yra gerokai didesnės pajamos, palyginti su sumomis už elektrą, kurią teko sudeginti man sėdint ministerijos kabinete.
