Jiems liks atviros tik nedidelės parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas. Šios parduotuvės privalės turėti atskirą įėjimą iš lauko ir jų prekybos plotas negalės viršyti 1,5 tūkst. kv. metrų.
Be galimybių paso trumpėja ir leidžiamų veiklų sąrašas: lieka tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose būtų galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.
Sąraše nebelieka ir grožio paslaugų, tačiau būtų galima lankytis atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, šventėse, kituose susibūrimuose, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų.
„Dabar labiau rūpi skaičiuoti ne atvejų skaičių, o kokios pasekmės kyla sveikatos sistemai. Man labai gaila, bet kitoms šalims pasisekė labiau, jose gana staigus atvejų kilimas iš paskos nesukėlė tokio paties staigaus ligoninių užimtumo kilimo kaip pas mus.
Mūsų atveju kol kas didelio skirtumo nuo to, kas vyko praėjusį rudenį, aš nematau. Papildomų priemonių nesiimant ligoninių užimtumas gali pasiekti labai aukštus rodmenis, o mes puikiai žinome, kad tai vyksta kitų ligonių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas sąskaita.
Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, kelia klausimą: „Kodėl jūs matote problemą, kad aš nepasiskiepijau?“ Čia ir yra pagrindinė problema, kad tikimybė patekti į ligoninę yra nemenka ir tą matome iš statistikos – absoliuti dauguma žmonių, patenkančių į ligoninę, yra neskiepyti nė viena doze. Tai reiškia, kad kuo daugiau tokių žmonių į ligonines pateks, tuo mažiau bus galimybių teikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir tuos žmones, kurie pasiskiepiję ir kuriems reikalinga kita medicininė pagalba“, – posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Tačiau Vyriausybė atsisakė plano neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.
Šie siūlymai išbraukti iš atnaujinto nutarimo projekto, tačiau dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašoma, kad jos bus teikiamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
„Transporto ribojimo atsisakyta, nes buvo įvertintos administracinės galimybės. Bet kalbame tik apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą. Nekalbame apie tolimesnį susisiekimą, kur tikrai yra visos techninės galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą.
Tačiau miesto transporte, ypač piko metu, vaikams grįžtant į mokyklas, administraciškai įgyvendinti tokį patikrinimą būtų sudėtinga. Tada susisiekimo paslaugų įmonei reikėtų suteikti papildomus įgaliojimus tikrinti ir žmogaus sveikatos duomenis“, – paaiškino I.Šimonytė.
Ribojimai nebūtų taikomi žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, persirgusiems koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR, antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, turintiems neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikams iki 16 metų.
Taip pat imunitetą turintiems asmenims kaukės, atstumų laikymasis, srautų valdymas liktų rekomendacija, o teikiant paslaugas nepasiskiepijusiems jos ir toliau liktų privalomos.
Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tačiau I.Šimonytė užsiminė, kad vienu atveju ribojimų visgi gali ir neprireikti: „Pakeitimai įsigalios nuo rugsėjo 13 d., nebent per tą laiką įvyktų pokyčių ir pandeminė situacija imtų stabilizuotis, gerėti arba pamatytume pakankamą vakcinacijos lygį.“
Galimybių pasą galėtų taikyti prieš įsigaliojant naujiems ribojimams
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė informavo, kad verslas galimybių pasą galėtų taikyti ir prieš įsigaliojant naujiems ribojimams, jiems tada nebegaliotų epidemiologinės paslaugų teikimo sąlygos.
„Jei iki rugsėjo 13 d. nėra galimybių paso, bet yra griežtinami operacijų vadovo sprendimai, reikėtų palikti galimybę atsidaryti su galimybių pasu be jokių apribojimų, toks mūsų tikslas“, – sakė politikė.
Verslai, panorę naudotis galimybių paso privilegijomis anksčiau, galėtų kreiptis į NVSC jau nuo rugpjūčio 16 d.
„Tada tokiam verslui būtų „išjungiamos“ visos šiuo metu galiojančios nuostatos dėl ribojimų. Apsispręsti dėl to galima bet kada, bet sprendimo iki rugsėjo 13 d. nebūtų galima keisti“, – įvardijo A.Dulkys.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, parduotuvėse reikia dėvėti veidą dengiančią kaukę, kavinėse turi būti užtikrinamas atstumas tarp staliukų, taip pat nustatytos kitos įvairių veiklų teikimo sąlygos.
Daugiau galimybių pasiimti galimybių pasą
A.Armonaitė posėdyje nurodė, kad galimybių pasas galios du mėnesius ir bus išplėstos galimybės jį pasiimti.
„Registrų centras planuoja paleisti pasobusus, kurie bus skirti žmonėms, neturintiems išmaniųjų priemonių arba el. bankininkystės. Tie žmonės galės pasiimti galimybių pasus iš jų.
Kalbamės ir su Lietuvos paštu, jie irgi planuoja prisidėti ir sudaryti galimybę išsiimti galimybių pasą pašto skyriuose“, – sakė ji.
Ribojimams pritaria ne visi
Trečiadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėdama LRT radijui pripažino, kad apie ribojimus buvo pranešta pernelyg anksti, tai ir sukėlė žmonių susierzinimą. Tačiau suteikti daugiau laisvių pasiskiepijusiems, anot jos, yra teisingas sprendimas. Visgi ji tvirtino ir nepalaikiusi kai kurių planuotų suvaržymų, kurių vėliau ir buvo atsisakyta.
„Ribojimai lankytis gydymo įstaigose ar naudotis viešuoju transportu visgi nebuvo patvirtinti ir jų atsisakyta. Tai buvo diskusinis objektas.
Aš manau, kad sveikatos paslaugos ir viešasis transportas turėtų būti užtikrinti visiems tol, kol tokia galimybė apskritai egzistuoja ir mes neturime eiti į visiškai griežtą karantiną, kol ribojimai nėra visiems taikomi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lrytas.lt primena, kad Vyriausybės ribojimams nepritaria ir dalis verslų – kavinės, sporto klubai, grožio salonai. Jie ėmė prieštarauti ir skelbti, jog nuo rugsėjo vidurio priims tik nepasiskiepijusius klientus.
Už tokius veiksmus gresia baudos nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.
Antradienį lrytas.lt rašė apie tai, kiek šalies prekybos tinklai turi parduotuvių, neviršijančių 1,5 tūkst. kv. metrų prekybinio ploto.
Iš viso šalyje yra 227 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės, iš jų – tik 11 viršija 1,5 tūkst. kv. metrų ploto. „Maxima“ šalyje turi 252 parduotuves, iš jų – į 170 bus galima patekti be galimybių paso. Apsipirkti bus galima ir 34 neviršijančiose nustatyto prekybinio ploto „Rimi“ parduotuvėse. Iš viso Lietuvoje yra 71 „Rimi“ parduotuvė.
„Lidl“ klientai iš viso nebus nuskriausti – šiuo metu Lietuvoje veikia 56 „Lidl“ parduotuvės 22 šalies miestuose ir visų jų plotas siekia tik 1,4 tūkst. kv. metrų.
