„Matome, kad antrasis karantinas, antroji banga tikrai padarė žymiai mažesnį poveikį Lietuvos ekonomikai nei pirmasis karantinas. To pagrindinės priežastys – verslas jau buvo prisitaikęs, pasirengęs tiek dėl darbo iš namų, elektroninės prekybos ir pan.
Kaip ir anksčiau, svarbu poveikį darė valdžios sektoriaus parama – buvo gerokai pakylėtas subsidijų lygis. Dauguma subsidijų programų baigiasi, trečiame ketvirtyje šie skaičiai turėtų mažėti. Bet kokiu atveju tai padarė didelį poveikį ekonomikos augimui ir padėjo ekonomikai atlaikyti tą smūgį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo K.Tamoševičienė.
Pasak Lietuvos banko atstovės, žvelgiant į privatų vartojimą, vidaus rinką matoma, kad labai padidėjo taupymas – pajamos augo, o vartojimas buvo prislopintas.
„Gana nemažą dalį pajamų žmonės atideda ir visa tai nusėda tose išaugusiuose indėliuose, o tai reiškia, kad žvelgiant į ateitį galima tikėtis spartesnio vartojimo augimo būtent iš to, kad mažės taupymo norma ir didesnę dalį pajamų vartotojai išleis prekėms ir paslaugoms“, – sakė K.Tamoševičienė.
Anot Ekonomikos departamento direktorės, per šią pandemiją apskritai matyta, kad Lietuvos eksportas augo sparčiau negu Lietuvos išorės paklausa.
„Vadinasi, eksportas „susitraukė“ per pirmąją bangą, per pirmąjį šoką, ir tas atsigavimas mūsų eksporto buvo spartesnis negu vidutiniškai mūsų rinkų, į kurias mes eksportuojame. Čia galima kalbėti apie tai, kad Lietuvos eksportuotojai demonstruoja konkurencingumą.
Tam tikri veiksniai buvo sėkmingi, t. y. reagentus gaminame, kurių paklausa smarkiai išaugo per pandemiją, taip pat baldų pramonei gerai sekėsi ir buvo daromos investicijos šioje srityje 2020 metais. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis, kad eksporto augimas išliks, taip pat ir išorės paklausa turėtų toliau atsigauti“, – sakė K.Tamoševičienė.
Departamento vadovės teigimu, kilo pramoninių metalų, įvairių žaliavų statybiniam sektoriui, medienos, metalo kainos, tačiau įžvelgiamos skirtingos tendencijos – medienos kaina kilo ir vėl pradėjo kristi. Puslaidininkių kainos išlieka pakilusios – prognozuojama, kad ir toliau ilgai išliks jų trūkumas tarptautinėse rinkose.
„Kitas faktorius, didinantis mūsų infliaciją, yra naftos kaina. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad naftos kaina nėra kokiose nors istorinėse, rekordinėse aukštumose, bet per pandemiją buvo smarkiai nukritusi. Pats kainos lygis yra maždaug atsistatęs į priešpandeminį lygį ar vos aukštesnis už jį. Matome, kad stabilizuojasi ir nėra, matyt, tolesnio kilimo.
Labiausiai šiuo metu matoma į rekordines aukštumas kylanti gamtinių dujų kaina – kainos augimui yra susidėję keletas skirtingų faktorių: šalta žiema, karšta vasara, labai sumažėjusios įvairių valstybių dujų atsargos, prisideda ir geopolitiniai veiksmai, t. y. Rusijos dujų tiekimas, taip pat yra išaugusi po pandemijos paklausa dujoms, ypač Azijos šalyse. Visa tai paklausos ir pasiūlos pusėje lemia tai, kad yra didelė įtampa šioje rinkoje ir kyla kaina“, – teigė K.Tamoševičienė.
Anot jos, dujų kainų augimas Lietuvoje persiduoda į administruojamų kainų didėjimą.
„Tai yra ir elektros kaina, matome, kad smarkiai auga pastaruoju metu, ir pačių gamtinių dujų, ir šiluminės energijos kaina. Visos tos komponentės irgi prisideda prie bendrosios vartotojų kainų infliacijos.
Žvelgiant į faktorius tarptautinėse rinkose galima tikėtis, kad tai stabilizuosis, irgi yra laikinas reiškinys ir jau kitais metais energijos kainų augimas turėtų daryti mažesnę įtaką infliacijai. Tokie dalykai kaip atsargų trūkumas palaipsniui turėtų susibalansuoti“, – prognozes pristatė K.Tamoševičienė.
