A. Avulis apie metus su naująja valdžia: „Stipriai nusivyliau. Ne to mes tikėjomės“

Paskutinės naujienos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gana įdomios – rugsėjo mėnesio pardavimai Vilniuje krito. Būstų parduota apie 10-15 proc. mažiau nei įprastai: vietoje 400-450 butų pirminėje rinkoje įsigyta 370.

A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Avulis.<br>T.Bauro nuotr.
Toks žemas naujo būsto pasiūlos lygis Vilniuje jau senokai nėra buvęs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Toks žemas naujo būsto pasiūlos lygis Vilniuje jau senokai nėra buvęs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Avulio nuomone, Laisvės partija galbūt duoda laisvės kažkam kitam, tik ne verslui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Avulio nuomone, Laisvės partija galbūt duoda laisvės kažkam kitam, tik ne verslui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 5, 2021, 3:36 PM

„Tai pats mažiausias pardavimų kiekis per panašiai 1,5 metų. Gali būti, kad pandeminė euforija vėsta, gali būti, kad rugsėjį daug kas ruošia vaikus į mokyklą, tad gal persiskirstė prioritetai.

Tačiau reikia pažymėti, kad nuo metų pradžios būstas Vilniuje pabrango apie 20 proc. Tai ženklus kainų didėjimas – kai kainos didėja, pirkėjų mažėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ svarstė NT vystytojos „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Be kita ko, Vilniuje sumažėjusi butų pasiūla. Jei metų pradžioje turėjome beveik 5 tūkst. butų, iš kurių galėjo rinktis pirkėjas, tai šiuo metu ji – apie 3 tūkstančius.

Anot A.Avulio, toks žemas pasiūlos lygis Vilniuje jau senokai nėra buvęs.

„Tai labai rimtas signalas“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, viena priežasčių, kodėl susiklostė tokia situacija, – biurokratų nuožmaus darbo rezultatas. Esą statytojai rinkai galėtų pasiūlyti daugiau projektų, daugiau būsto – esant didesnei pasiūlai, ir būsto kainų kilimas būtų ženkliai mažesnis. „Bet reikia pripažinti, kad kol kas biurokratai laimi sausu rezultatu“, – nurodė A.Avulis.

Ar čia tikrieji liberalai?

Jis teigė, kad derinant projektus reikia įgyvendinti daugybę reikalavimų, kai kurie jų – pertekliniai, kitus, nors ir neesminius, suderinti užtrunka kelis mėnesius. Jei prieš dvejus metus projektą suderindavo ir leidimą statyboms gaudavo per tris-šešis mėnesius, dabar tai užtrunka metus.

„Ar čia tikrieji liberalai? Jei yra akivaizdus nepasitikėjimas verslu, gal jie partiją neteisingai vadina? Laisvės partija galbūt duoda laisvės kažkam kitam, tik ne verslui: vienos lyties asmenų partnerystei, silpnų narkotikų liberalizavimui. Bet man nė karto neteko girdėti, kad būtų kalbama apie sąlygų verslui liberalizavimą“, – komentavo verslininkas.

„Per metus pasitikėjimo tikrai daugiau neatsirado. Sakyčiau, net sumažėjo. Tai labai apmaudu. Galiu atvirai pasakyti – esu didelis liberalų gerbėjas. Tačiau stipriai nusivyliau, ypač Laisvės partija. Ne to mes tikėjomės – tikėjausi, kad tai bus liberalesnis požiūris į verslą, o viskas išėjo atvirkščiai. Matyt, apsirikome, kai ėjome balsuoti“, – apmaudo neslėpė A.Avulis.

Geras šaltas dušas 

Kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje A.Avulis įvertino pastarųjų savaičių įvykius Jungtinėje Karalystėje (JK). Jo manymu, juos reikėtų sekti ir Lietuvoje, kadangi tai yra scenarijus, kuriuo, žymiai trūkstant darbo jėgos, gali nueiti ir Lietuva. Verslininko nuomone, darbuotojų labiausiai trūksta tose srityse, kur neįmanomas nuotolinis darbas, o ateityje atlyginimai tokių profesijų darbuotojams gali kilti.

„Jeigu neatsižvelgsi į tas aktualijas ir problematiką, tai ir Lietuvoje galima sulaukti panašaus scenarijaus. Ir čia ne pats blogiausias, ne pats juodžiausias scenarijus. Jei JK ir toliau taip trūks darbo jėgos, ten gali pradėti trūkti ir maisto. Jeigu Lietuvoje ir toliau taip trūks darbuotojų restoranuose arba vairuotojų, gali atsirasti sutrikimų aptarnavimo sferoje ir tiekimo grandinėse“, – A.Avulį citavo naujienų agentūra „Elta“.

Jo teigimu, Lietuvoje situacija dar nėra tokia prasta, tačiau einama panašiu keliu. Anot verslininko, statybų, logistikos sektoriuose juntamas didelis darbo jėgos trūkumas, o politikai į situaciją reaguoja vangiai.

„Lietuvoje mes irgi einam panašiu keliu, nes verslas nuolat kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Politikai į tai reaguoja labai vangiai ir jei dar vieną kitą deklaraciją išgirstam, kad bus palengvintos sąlygos įsivežti darbo jėgą, tai realiam gyvenime to nėra“, – mano Hanner vadovas.

Pasak jo, Lietuvos politikams ir tiems, kurie dirba Vyriausybėje, reikėtų atidžiau klausyti, kas vyksta, nes britų pavyzdys yra labai geras šaltas dušas, po kuriuo turėtų palįsti visi ir pagalvoti, ar tikrai neprieisim ir mes prie tokio liepto galo, kai pradės trūkti degalų ar maisto.

Nenori dirbti sunkiai

A. Avulio nuomone, darbo jėgos trūkumas galėjo atsirasti dėl pandemijos metu išplėtotų nuotolinio darbo galimybių. Nuotolinį darbą esą mieliau renkasi jaunimas, be to, dirbantiems iš namų lengviau planuoti laiką, tad tradicinis darbas darbo vietoje nebėra patrauklus. Verslininko nuomone, dėl to itin trūksta darbuotojų tose srityse, kur privalu būti darbo vietoje, pavyzdžiui, aptarnavimo arba logistikos sferose.

„Akivaizdžiai trūksta žmonių restoranuose, kur reikia dirbti su žmonėmis ir ten reikia būti nuo vienos valandos iki kitos. Trūksta vairuotojų, kur atsisėdi aštuntą valandą ryto prie vairo ir turi išlipti penktą valandą. Trūksta statyboje, ypač kur darbas yra pakankamai sunkus“, – kalbėjo A.Avulis.

Jo nuomone, ateityje, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją darbo rinkoje, sparčiausiai kils atlyginimai tų profesijų atstovams, kurie turi dirbti darbo vietoje.

„Matyt, tų, kurie dirbs nehibridinį darbą, o įprastą, atlyginimai kils gerokai daugiau nei tų, kurie dirbs hibridiniu metodu“, – savo prognozę dėstė pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.