Arūnas Karaliūnas. Ir Kaune galima nebrangiai pasišildyti

Daugiabučiuose tirtantys sostinės gyventojai dvi savaites pavydžiai žvelgė į Kauną, kurio gyventojai mėgavosi jaukia šiluma savo būstuose, mat Kauno valdžia nusprendė gerokai anksčiau pradėti šildymo sezoną.

 Deginant biokurą šiluma kainuoja pigiau, tačiau jo pradeda trūksti.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Deginant biokurą šiluma kainuoja pigiau, tačiau jo pradeda trūksti.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 10, 2021, 7:00 AM, atnaujinta Oct 10, 2021, 1:08 PM

Toks žingsnis žengtas neįprastai anksti, tačiau pakeisti gamtos reiškinių niekas neturi galių, o šie metai nuo pat pradžių buvo visiškai neįprasti – žiemą teko kęsti speigą ir klampoti po pusnis, pavasarį kalenti dantimis nuo šalčio, o spiginant vasaros saulei – bejėgiškai ieškoti pavėsio.

Vilniečių norą gyventi patogiau šį rudenį slopino perspėjimai, kad centralizuotai tiekiama šiluma gali pabrangti net 60 procentų, nes šilumai gaminti naudojamos dujos brangsta tiesiog ne mėnesiais, o dienomis.

Ketvirtosios koronaviruso bangos ir nesibaigiančio neteisėtų pabėgėlių srauto fone ši naujiena nuskambėjo kaip prakeiksmas.

Kauniečiai šilumą savo būstuose pasitiko gerokai ramiau, nes pabrangimas turėtų siekti tik 10 procentų – taip žada įmonės „Kauno energija“ atstovai.

Galbūt jie šiek tiek gudrauja ir pirmąsias sąskaitas gavę kauniečiai bus truputį nustebę, tačiau turbūt niekas nenuneigs, kad centralizuotai tiekiamos šilumos brangimas Kaune bus vienas mažiausių šalyje.

Tokio reiškinio priežastis labai paprasta – didžioji dalis miestui reikalingos šilumos pagaminama naudojant biokurą, kuris brango gerokai mažiau negu dujos.

Už katilinių pritaikymą biokurui tiek „Kauno energijai“, tiek miesto valdžiai galima skirti nemažai karmos taškų. Situaciją Kaune dar pagerino nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie neleidžia kainoms šuoliais lėkti į viršų.

Dujos – karališkas kuras. Paprastas naudoti ir ekologiškas. Pakanka atsukti čiaupą. Dėl biokuro daugiau kebeknės: reikia vilkikų ar net geležinkelio vagonų jo atgabenti, vietos sandėliuoti ir nuolat pilti į nepasotinamo katilo angą, kad ugnis neišblėstų.

Vis dėlto šių metų pavyzdys įrodė, kad įžvalgos buvo teisingos, o brangių dujų ciklas tikrai nesibaigs su 2022-ųjų pavasariu. Kainų pakilimas truks mažiausiai porą metų, jeigu tik pasaulio nesupurtys nauja ekonominė krizė.

Pabrango ir biokuras, o dar blogiau, kad jo trūksta, nes pastaraisiais mėnesiais sutriko tiekimas iš kaimyninės Baltarusijos.

Mintis apie dar spartesnį miškų kirtimą Lietuvoje gamtos sergėtojams kelia siaubą ir įtikinti juos pakeisti nuomonę reikės didelių pastangų.

Gyventojai galės pasirinkti – mokėti dar brangiau ir deginti iš užsienio atgabenamas dujas ar kirsti daugiau vietinių miškų, kurie užtikrintų mažesnes išlaidas.

Kita vertus, kokio nors kuro šilumai gaminti vis vien reikės, nes klimato atšilimas nėra toks, kad žiemą išvis nereikėtų šildymo, o butuose sukabintus radiatorius būtų galima parduoti metalo laužo supirkėjams ir pakaktų paprasto elektrinio šildytuvo.

Iš sovietinių laikų paveldėta centralizuotai tiekiamos šilumos sistema dar veiks kelis dešimtmečius, o gal net šimtmetį, todėl būtina užtikrinti kuo didesnį jos efektyvumą.

Ko Kauno valdžia ir jos valdoma įmonė „Kauno energija“ nepadarė arba galėjo padaryti geriau?

Dar greičiau atnaujinti šilumos tiekimo vamzdynus, kuriuose prarandama daugiausia vis brangstančios energijos.

Tai brangi ir gyventojams gausybę nepatogumų sukelianti procedūra, tačiau kito pasirinkimo tiesiog nėra. Niekas lig šiol nesugalvojo, kaip nuotoliniu būdu perduoti šilumą iš katilinės į daugiabutį. Turbūt ir nesugalvos.

Nors žiemos mėnesiais mieste jau nematyti virš šilumos tiekimo trasų žaliuojančios vejos, kiekvieną vasarą po vamzdynų bandymų mieste padaugėja iškastų tranšėjų, kuriose galima išvysti sudūlėjusių vamzdynų. Tai reiškia, kad jų būklė kelia rūpesčių tiek šilumos tiekėjams, tiek vartotojams.

Nepaisant visų naujojo šildymo sezono ypatumų kauniečiai artimiausią žiemą nesušals, o galbūt net galės pasigirti: „Ir Kaune galima nebrangiai pasišildyti.“ ˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.