Lietuvos vežėjus vienijanti „Linava“ savo veiklos 30-metį pasitiko dvejopomis nuotaikomis. Rekordiškai pastarąjį dešimtmetį augęs verslas susidūrė su galvosūkiu – balansuoti ties bankroto riba gimtinėje ar keltis į išskėstomis rankomis pasitinkančias kaimynines šalis.
„25 metus kūriau savo verslą, o dabar atėjo metas apsispręsti – likti gimtinėje ar iškelti verslą į užsienį. Skaudama širdimi apsisprendžiau kurti įmonę Lenkijoje“, – sakė „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas.
Šiauliuose įmonę „Minjotra“ su 60 darbuotojų turintis verslininkas neslėpė, kad į tokią išeitį dairosi dauguma tarptautiniais pervežimais užsiimančių įmonių.
Vien Lenkijoje jau priskaičiuojama 4500 lietuvių verslininkų įregistruotų vilkikų. O tai reiškia, kad mažiausiai 36 milijonai eurų kasmet papildys nebe Lietuvos biudžetą.
Negyjanti opa – trūksta vairuotojų
Pasak V.Bučinsko, didžiausia problema, kad valdininkai ir politikai neįvertina vienos aplinkybės – pervežimai yra tarptautinis verslas. Jam nesuvokiama, kodėl užsienio rinkose pinigus uždirbančiam verslui sukuriamos dirbtinės kliūtys įdarbinti ne ES piliečius.
„Prieš dešimtmetį „Linavos“ asociacijai priklausančių įmonių transporto parką sudarė apie 30 tūkstančių vilkikų. Dabar galime džiaugtis, kad parkas padvigubėjo, bet turime ir milžinišką problemą – iš kur paimti vairuotojų, jei Lietuvoje jų tiek nėra ir niekada nebus?“ – kalbėjo verslininkas.
V.Bučinskui nesuvokiama, kodėl reikia suvaržymų net ne Lietuvoje vykdomai veiklai: „Kaip galima kvotuoti darbo vietas, jei neturime pakankamai savų, lietuvių? Kiek parengta vairuotojų šiais metais? Kelios dešimtys, kurios tirpte ištirpo!“
Žala paaiškės vėliau
Pasak „Linavos“ viceprezidento, transporto sektoriaus kraustymosi iš Lietuvos procesas jau yra prasidėjęs. Turimais duomenimis, vien Lenkijoje lietuviai verslininkai jau yra įregistravę 4,5 tūkstančio vilkikų.
„Paskaičiuota, kad vienas vilkikas per metus valstybei per įvairius mokesčius uždirba 8 tūkstančius eurų. Nėra sunku paskaičiuoti, kiek mokesčių jau nutekėjo iš Lietuvos – kasmet po 36 mln. eurų papildys Lenkijos biudžetą. Šis procesas kasdien įgyja vis didesnį pagreitį, o tai netolimoje ateityje virs į Lietuvos biudžetą nepatekusiais šimtais milijonų eurų“, – sakė verslininkas.
Šiaulietis verslininkas priminė, kad apie investicijų perkėlimą vežėjai buvo perspėję prieš porą metų, bet valdžiai tai nepaliko įspūdžio – laikė tuščiais grasinimais: „Ir dabar panašu – dangstomasi neva vairuotojų problema aktuali visoje Europoje, ne vien Lietuvoje, nors tai nesusiję dalykai.“
Pasak V.Bučinsko, dauguma verslininkų vylėsi, kad pavasarį iškeltas kvotų klausimas vis dėlto bus sprendžiamas. Bet atėjus rudeniui, suprato, kad perspektyvos nėra – bandoma teisintis neva vykstančiu sąlygų gerinimu.
„Pamename gražias kalbas, kai įvedinėjo kvotas. Valdžia tikino, kad išnaudojus 70 proc. kvotų, išsyk bus peržiūrima ir skiriamos naujos. Kur tie pažadai? Politikais patikėję verslininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius, nes negali įvykdyti įsipareigojimų klientams“, – sakė „Linavos“ viceprezidentas.
Viltis – palankus teismo sprendimas
Tarptautinio pervežimo verslu užsiimantiems verslininkams ne mažiau skaudžiai smogė ir priimtas mobilumo paketas. Viliamasi, kad konkurenciją mažinantys apribojimai bus panaikinti ar sušvelninti.
Devynios valstybės kreipėsi į ES Teisingumo teismą dėl laisvo judėjimo ir kitų apribojimų, kurie naudingi ES senbuvėms Vokietijai, Prancūzijai.
„Mes nė vienas nesame prieš tai, kad vairuotojas ilsėtųsi viešbutyje. Bet yra infrastruktūros problema – ar yra saugomų vilkikų stovėjimo aikštelių? Juk mes, verslas, draudikams įsipareigojame, kad automobiliai ir kroviniai būtų pervežami ir laikomi užtikrinant būtinojo saugumo reikalavimus. Kadangi nėra būtinos infrastruktūros su saugomomis ir saugiomis aikštelėmis, visa atsakomybė tenka vežėjui“, – sakė V.Bučinskas.
Ne mažiau keistas įpareigojimas kas 8 savaites sugrąžinti vilkiką į šalį, kurioje jis registruotas, o vairuotojai keičiami kas 4 savaites.
„Niekam neįdomu, kad žmonės patys nori užsidirbti. Vairuotojai nenori sėdėti ir laukti. Todėl dėl šių apribojimų vienam vilkikui aptarnauti reikia nebe 1,5 vairuotojo, o jau dviejų. O kaip ir iš kur tų vairuotojų prisikviesti, jei dar ir valdžia trukdo?“ – stebėjosi verslininkas.
V.Bučinskas pažymėjo, kad Lenkija pasidarė patrauklesnė ir dėl to, kad kitų metų vasarį įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimams, vilkiką iš Vakarų Europos sugrą-žinti į įmonę bus patogiau ir pigiau. Mat pelno marža nėra didelė – 3-8 procentai. Vežėjams dažniausiai mokama po 1,05 euro už kilometrą, to turi pakakti ir įmonei išlaikyti, ir investicijoms.
Tačiau svarbiausia verslo išsikėlimo priežastis – ženkliai palankesnės ir lankstesnės sąlygos plėtoti verslą kaimyninėse valstybėse bei šių šalių valdžios požiūris į investuotojus.
„Tarptautiniais pervežimais užsiimančios kompanijos dėl to paties Mobilumo paketo nuostatų negali laisvai vykdyti vidaus pervežimų, nes kabotažinės operacijos yra griežtai ribojamos ir kontroliuojamos. Pavyzdžiui, Vokietijoje už pervežimą vidaus rinkoje mokama iki 1,5 euro už kilometrą“, – sakė „Minjotros“ savininkas, nusistebėjęs, kad valstybė ignoruoja trečią pagal sukuriamą BVP verslo sektorių.
Verslininkas pažymėjo, kad netgi vežėjams svarbius sprendimus priiminėjantys Lietuvos politikai ir valdininkai neskiria tarptautinių ir vietinių pervežimų specifikos ir viską suplaka į vieną krūvą: „Todėl jie paima skaičius ir pelno maržą iš vietinės rinkos, o sąlygas gerinti nurodo ne vietinėje rinkoje dirbantiems verslininkams, o mums, tarptautiniais maršrutais dirbančioms kompanijoms. Tuo tarpu bet kuriame versle viską sudėlioja ne politikų norai, o laisva rinka.“
Stebina valstybės pasyvumas
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pripažino, kad transporto sektoriuje vykstančios permainos kelia didžiulę grėsmę, o pasekmės gali būti nebeatitaisomos.
„Natūralu, kad verslas keliasi ten, kur geriau. Kadangi problemos nesprendžiamos, kraustymosi mastas dar padidės, – kalbėjo ekspertas. – Pasekmių dar smarkiai nejaučiame, tikrasis mastas paaiškės po 1-2 metų, kai įmonės investicijas nukreips į užsienyje įkurtas įmones ir ten registruos naujus vilkikus.“
M.Dubnikovo manymu, valstybė privalo reaguoti, nes Lietuva – maža valstybė, kuriai gyvybiškai svarbus kiekvienas verslo sektorius: „Keista, kad dialogas nevyksta. Pasigirsta pasvarstymų, kad gal ir gerai, mažiau važiuos – mažiau terš. Bet tai – netoliaregiškas matymas, nes išsikels ne vien sunkvežimiai – neteksime daug darbo vietų. Šis sektorius mums labai svarbus, nes kalbame apie net visoje Europoje svarbų vaidmenį atliekantį žaidėją.“
Finansų analitikas kaip sektiną pavyzdį pateikė Lenkiją, kuri atvėrė savo darbo rinką ir įsileido iš Ukrainos apie du milijonus darbuotojų.
Trypčiojimas bus pražūtingas
M.Dubnikovo manymu, Lietuva turėtų ne tik kuo skubiau atlaisvinti kvotas, bet dėti pastangas švelninti mobilumo paketo sukeltus nepatogumus.
„Žinote, mūsų gyvenimo kokybė yra pakankamai aukšta, todėl lietuviai nebenori savaitėmis važinėti po visą Europą. Žmonės nori gyventi su šeima, todėl būtina padėti verslui išspręsti darbuotojų problemą“, – sakė finansų analitikas.
M.Dubnikovas pirmiausia pasigenda valstybės noro kalbėtis, nes susidaro įspūdis, kad nenorima nieko girdėti: „Kol kas matome vieną pusę, kuri prašo pagalbos, bet nesulaukia jokio atsako. Todėl verslas keliasi į užsienį – vieni kuria įmones Lenkijoje, kiti dairosi į Latviją.“
Išeitis viena – sėsti ir kalbėtis
Pasak ekonomisto, būtina prisiminti, kad šis verslas ir taip rizikingas. Bankai būtent taip ir vertina šį verslo sektorių, todėl smulkesnėms įmonėms sunku rasti apyvartinių lėšų.
Mažesnėms įmonėms sunkiau ir išsikelti į kaimynines šalis, nes toks sprendimas irgi kainuoja. Todėl ne viena dešimtis bendrovių gali apskritai išnykti. Šis procesas jau yra prasidėjęs – nuo pandemijos pradžios neliko jau 200 įmonių.
„Viskas yra pernelyg uždelsta. Mobilumo paketas yra ne vakarykštė problema, darbuotojų stygius jaučiamas ne vienerius metus. Matau tik vieną logišką išeitį – valdžia turi sėsti prie stalo ir kalbėtis su pagalbos prašančiais vežėjais“, – sakė M.Dubnikovas.
Kelias į gerovės Lietuvą – asmeninė atsakomybė
Zenonas Buivydas, „Linava“ generalinis sekretorius
Lietuvos valdininkai užsimojo naikinti tarptautinių pervežimų verslą, kuris visoje Europoje laikomas pavyzdine sėkmės istorija. Ką sakytume, jei iš Šveicarijos būtų bandoma išguiti laikrodininkus, o iš Nyderlandų – sūrininkus?
Mes, Lietuvos vežėjai, dirbame ne pagal savo, o pagal politikų nustatytas sąlygas. Europos Parlamentas ir Taryba dar 1996 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą Nr. 71, kurioje apibrėžta atlyginimų ir komandiruotpinigių mokėjimo tvarka, ir mes ja vadovaujamės. Ši direktyva 2003 m. yra perkelta ir į nacionalinę teisę.
Pažymėtina, kad daug kritikos sulaukęs Mobilumo paketas įsigalios kitų metų vasario 2-ąją. Šiame pakete, be kita ko, numatyta, kad komandiruojamiems darbuotojams bus privaloma mokėti pagal konkrečios Vakarų Europos valstybės vežėjams nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad jokios prasmės nebetenka ir mums Lietuvoje taikomas garsusis koeficientas 1,65.
Kas vyksta dabar? Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir viceministras Vytautas Šilinskas užsiima savivale. Būtent šių politikų veiksmai lėmė, kad ne ES piliečio įdarbinimas trunka nebe 2-3 savaites, o 3-4 mėnesius, ir tai mes laikome savotišku šantažu.
Mes prisimename įsipareigojimus, kurie įrašyti į gegužės 19 d. vykusio Seimo Ekonomikos komiteto darbo grupės posėdžio vežėjų automobilių keliais klausimams spręsti protokole.
Šiame dokumente įrašyta, kad likus penktadaliui iki numatytos 11,6 tūkstančio įdarbinamų vairuotojų kvotos, situacija bus skubiai nagrinėjama, o vežėjams skirta kvota padidinta dar bent 15 tūkstančių.
Kas įvyko per 5 mėnesius? Problemos nesprendžiamos, o žlugdomas transporto verslas priverstas ieškotis galimybių išsikelti į kaimynines šalis. Kyla natūralus klausimas, kas prisiims asmeninę atsakomybę už žalą Lietuvai, nes biudžeto praradimai netolimoje ateityje bus milijardiniai?
Lietuvoje tapo įprasta, kad politikai ir valdininkai neatsako už nieką. Neabejoju, kad šantažas ir dirbtiniai trikdžiai pasibaigtų, jei už biudžeto praradimus atsakytų savo sprendimais šią žalą padarę asmenys. Ir tai būtų pats tiesiausias kelias į gerovės Lietuvą.
