Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kalbės nuotoliniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose.
„Naujausios TVF prognozės nuteikia pozityviai – po pernykščio pandeminio sukrėtimo stebime spartų pasaulio ekonomikos atsigavimą, jis turėtų tęstis ir ateinančiais metais.
TVF ekspertai prognozuoja, kad išsivysčiusios šalys jau kitais metais grįš į prieš krizę prognozuotą augimo trajektoriją. Iki šiol taikyta plataus masto ekonomikos skatinimo strategija buvo sėkminga, tačiau visą kelią iki dugno nuspausto akceleratoriaus pedalo laikyti negalime. Jau dabar turime pradėti galvoti apie politikos normalizavimą ir laipsnišką grįžimą prie fiskalinės drausmės“, – sako G.Šimkus.
Pasak jo, žengiant iš pandeminio režimo, visas dėmesys turi būti sutelktas į struktūrinių problemų sprendimą bei žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformaciją. Tokios priemonės padėtų užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, kuris palengvintų per paskutinius metus išaugusią skolų naštą.
Atnaujintas ekonomines prognozes pristatęs TVF pasauliui prognozuoja 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiais metais bei 4,9 proc. 2022 m. Palyginti su balandžiu, šių metų BVP prognozė nežymiai (0,1 proc. p.) sumažinta.
Išsivysčiusiose valstybėse ekonomikos augimą slopino tiekimo grandinių sutrikimai, o besivystančiose – sudėtinga pandeminė situacija. TVF pabrėžia ypač didelius vakcinacijos tempų skirtumus: nors išsivysčiusių šalių grupėje bent viena doze paskiepyta apie 70 proc. populiacijos, žemų pajamų valstybėse šis skaičius nesiekia nė 10 proc.
Lietuvai TVF numato 4,7 proc. augimą šiemet ir 4,1 proc. kitąmet. Palankiai vertinama ir pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ateitis. Palyginti su balandžiu, šių metų euro zonos augimo prognozė pagerinta 0,6 proc. p., o kitų metų – 0,5 proc. p., taigi atitinkamai sieks 5,0 ir 4,3 proc.
Pasak G.Šimkaus, Lietuva demonstruoja stiprų augimą tiek regiono, tiek Europos mastu. Vis dėlto, jo vertimu, šiuo metu būtina atidžiai stebėti ir vertinti ekonomikos raidą, o prireikus – koreguoti politikos priemones, kad atskirų sektorių ar net visos ekonomikos augimas neimtų viršyti saugaus greičio. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas rugsėjo pabaigoje pradėjo konsultacijas dėl papildomų makroprudencinių priemonių taikymo nekilnojamo turto rinkai, siekdamas užtikrinti tvarų jos vystymąsi.
TVF pabrėžia, kad infliacija paskutiniu metu augo kiek sparčiau, nei tikėtasi anksčiau, tačiau kitais metais situacija turėtų normalizuotis. Laikinai paspartėjusį kainų augimą lėmė išaugusios žaliavų kainos bei neatitikimus tarp visuminės pasiūlos ir paklausos sukėlę tiekimo grandinių sutrikimai.
Žvelgiant į ateitį, pasakytina, kad pagrindinės rizikos augimui siejamos su tolesne pandemijos eiga ir galimu naujų viruso atmainų atsiradimu dar nepasiekus pakankamos apimties vakcinacijos globaliu mastu. Neigiamą poveikį taip pat gali turėti lėtesnis, nei tikimasi, tiekimo grandinių normalizavimasis, galintis kilstelėti infliaciją. Galiausiai, geopolitinės įtampos, ypač tarp JAV ir Kinijos, gali pristabdyti investicijas ir tarptautinę prekybą.
TVF atkreipia dėmesį į reikšmingas su klimato kaita susijusias rizikas ir ragina šalis kuo greičiau imtis ryžtingų priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kadangi dabartiniai įsipareigojimai nėra pakankami, siekiant užtikrinti, kad klimato šilimas neviršytų 2 laipsnių celsijaus.
