Lietuvių nestabdo net ir smarkiai iššovusi infliacija: toliau smaginasi leisdami pinigus, bet ekonomistai ragina šį tą prisiminti

Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos. Be to, Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad šių metų gruodį galime stebėti net 8 proc. infliaciją, visgi tai nesumažina lietuvių noro išlaidauti.

Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>T.Bauro nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>T.Bauro nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>T.Bauro nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>T.Bauro nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Brangstant energetiniams ištekliams, didėjant atlyginimams ir susirgimų skaičiui, verslai ima nerimauti, kaip susidoros su visais šiais sunkumais, o pastebimos ir stagfliacijos rizikos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 15, 2021, 6:32 AM, atnaujinta Oct 15, 2021, 6:32 AM

Verslai neišlipa iš sunkumų

Šiuo metu verslus užgulė didėjančios darbo sąnaudos: brangsta energetiniai ištekliai, didėja atlyginimai, neramina ir augantis susirgimų koronavirusų skaičius, dėl kurio baiminamasi, jog vėl teks visiems užsidaryti. Pasak J.Rojakos, sulėtėjus vakcinavimo tempams Lietuvoje ir kitose šalyse šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje prognozuojamas ekonomikos augimo stabtelėjimas.

„Tai neramina, nes iki šiol globali ekonomika buvo tas garvežys, kuris ištraukdavo verslus, ypač tuos, kurie orientuoti į eksportą. O mes esame atvira šalis, mums tai svarbu. Nesinorėtų karpyti ekonomikos augimo prognozės“, – kalbėjo ji.

Daug kas priklausys ir nuo šildymo sezono, nes tai sudaro nemažą išlaidų dalį. Didelės sumos gali priversti verslus atleisti daugiau žmonių ar išleisti darbuotojus į prastovas. Tokia situacija stebima ir dabar, tačiau, kaip sakė J.Rojaka, nesinorėtų, jog tai vyktų ir kitais metais.

Galime susidurti su stagfliacija?

Ekspertės teigimu, vis dažniau pasigirsta ir terminas „stagfliacija“, o tai reiškia, jog šalia itin aukštos infliacijos stebimas ir sulėtėjęs ekonomikos augimas.

„Tada ekonomika neauga arba auga labai lėtai, o kainos auga žvėriškais tempais. Dabar matome vis daugiau reiškinių, kurie gali didinti stagfliacijos riziką visame pasaulyje.

Bet tikimės, kad Lietuvoje pavyks išlaikyti balansą tarp ekonomikos augimo ir infliacijos, nors rugsėjį Lietuvoje buvo užfiksuota didžiausia mėnesinė infliacija tarp visų Baltijos šalių. Rizikų verslui ir gyventojams yra nemažai“, – patikino J.Rojaka.

Ji patarė prisiminti pagrindines taupymo taisykles – labiau išnaudoti dienos šviesą, išjungti elektros prietaisus naktį, kurie veikia budėjimo režimu ir vis tiek naudoja energiją.

Pasieksime 8 proc. infliaciją

Per pandemiją į rinką buvo paleista daug pinigų, o to pasekmė – išaugusi infliacija.

Tačiau, pasak J.Rojakos, kitos išeities nebuvo: „Nemesti pinigų į rinką, kai rinka visiškai stoja, ir gyventoją palikti nežinomybėje politikams būtų rizikinga ir nesąžininga. O tokia tendencija buvo ir visame pasaulyje, tad ji negalėjo nesukelti infliacijos augimo. Bet dabar padėti pirmi žingsniai, norint grįžti atgal. Pavyzdžiui, Norvegijos centrinis bankas priėmė sprendimą griežtinti pinigų politiką, kilstelėti palūkanų normas.“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis jau prognozuoja, kad šių metų gruodį bus priartėta prie 7,5 proc. infliacijos, o štai J.Rojaka spėjo, kad metų pabaigoje pasieksime net 8 proc.

„Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teikia vidutinės infliacijos prognozę, kiek per metus paauga kainos, o aš kalbu apie mėnesinę infliaciją, kai lyginame vieną mėnesį su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu“, – paaiškino pašnekovė.

Brangsta įvairios prekės, tačiau, pasak J.Rojakos, visiems labiausiai atmintin įstrigo smarkiai paaugusios degalų kainos.

„Sumokame reikšmingai didesnę sumą už vieną įsipylimą degalų, tai labai gadina nuotaiką. Pabrango ir paslaugos, o žmonės dažniausiai prisimena blogas naujienas, kas gerėja – ne“, – teigė ji, paminėdama, jog vienas iš gerų nutikimų yra tai, kad šiuo metu darbo rinkoje renkasi ne darbdaviai, o darbuotojai, nes vakancijų daug, tad yra iš ko rinktis.

Sugrįžta noras leisti pinigus

Rugsėjį gyventojų nuotaikos buvo optimistinės, vartojimas – nemažėjo, o artėjant Kalėdų laikotarpiui verslai tikisi, jog pirkimo bumas išliks toks kaip kasmet.

„Neįžengsime į visiško vartojimo bado periodą, turime sukaupę indėlių, sugrįžta noras vartoti, kažkur važiuoti, leisti pinigus smagioms veikloms“, – sakė J.Rojaka, paminėdama, kad šiemet sumažėjo gyventojų, uždirbančių iki 1 tūkst. eurų, ir padaugėjo gaunančių didesnius atlyginimus, tad perkamoji lietuvių galia auga.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.